Vasario 10 d. Valdovų rūmų muziejuje įvykusi Vilniaus miesto istorijos olimpiada gabiausius miesto moksleivius pakvietė rungtis žiniomis apie 700 metų sukaktį švenčiantį Vilnių, kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos miestą ir valstybės sostinę.
Valdovų rūmų muziejaus vadovas dr. Vydas Dolinskas, sveikindamas moksleivius, priminė:
„Vilniaus miesto istorijos olimpiada vyksta rūmuose, kur XVI–XVII amžiuje buvo sprendžiamas Europos likimas, o dar praėjusį dešimtmetį čia, galima sakyti, prasidėjo Ukrainos Maidanas.
Būtent Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje salėje, kur vyko iškilmingas olimpiados atidarymas, Europos valstybių vadovams nepavyko įtikinti Viktoro Janukovyčiaus pasirašyti sutarties su Europos Sąjunga.
Kaip šią žinią vėliau sutiko Ukrainos tauta – žinome.“
Vilniaus miesto istorijos olimpiados dalyviams V. Dolinskas palinkėjo jaustis kaip namuose:
„Mums labai svarbu, kad ir mokytojams, ir mokiniams šie rūmai taptų namais.
Ne vienas gal vėliau bus mūsų kolega.
Simboliška, kad Vilniaus 700-ųjų metinių proga istorijos olimpiada grįžta į Valdovų rūmus, Lietuvos sostinės širdį.“
Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyrius ir Valdovų rūmų muziejaus švietėjai jaunuoliams ir jų mokytojams parengė programą, kurioje – ir ekskursija, mokomasis užsiėmimas, ir Vilniaus miesto savivaldybės dovanos visiems dalyviams bei rėmėjų prizai geriausiems.
7–8 bei 9–12 (ar gimnazijos) klasių moksleiviai turėjo atlikti testines užduotis, pateikti atsakymus į atvirus klausimus, analizuoti istorinius šaltinius bei įrodyti, kad geba taikyti žinias ir spręsti problemas.
Interaktyvios užduotys atskleidė, kokių žinių trūksta.
Dar prieš olimpiadą iš Vilniaus Pilaitės gimnazijos atvykęs Simonas sakė, kad joje dalyvauja dėl šių priežasčių:
„Istorija yra labai svarbi: pagal praeitį galima nuspėti ateitį, tai mane žavi.
Nors ši olimpiada – nemenkas iššūkis, nes iki šiol daugiausia skaitydavau Antikos laikų istoriją ir domėjausi XX a. pirmos pusės įvykiais.
Teko daugiau pasigilinti į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, papildomai žiūrėjau virtualių paskaitų.“
Atlikęs užduotis, jaunuolis prisipažino, kad jam buvo sunkesnės užduotys apie Vazų dinastiją, – suprato, kurio laikotarpio žinias dar reikės pagilinti.
Rokas iš Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos teigė:
„Užduotys nepasirodė sunkios, buvo įdomios. Kelis atsakymus teko spėti, nebuvau tikras, ar žinau.
Reikės daugiau pasidomėti, bet renginys labai patiko, tikrai. Istorija – labai įdomus mokslas.“
Greta iš Vilniaus Gabijos gimnazijos džiaugėsi olimpiados tema.
„Man labai patinka istorijos pamokos, mėgstu žiūrėti istorinius filmus. Turime nuostabų istorijos mokytoją Raimundą Trinkūną, kuris geba pamokas paversti magiškais pasakojimais, manau, kad tai – viena priežasčių, kodėl pamilau šį dalyką.
Mokytojas padėjo ruoštis, parinko knygų, kuriose radau daug žinių apie Vilniaus istoriją.
Tikrai, mes gyvename mieste, kuriame vyko įdomiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykiai. Ir ryškiausios asmenybės man – Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas bei Vasario 16-osios akto signatarai.“
Meilė Lietuvos istorijai – per mokytojo širdį
Apdovanojimai atskleidė kiek netikėtą faktą, susijusį su geriausiai istorijos užduotis atlikusiais moksleiviais. Beveik pusė laimėtojų – iš mokyklų, kuriose mokoma lenkų, rusų kalbomis.
Viena iš Vilniaus miesto istorijos olimpiados pradininkių dr. Nelė Kostinienė sakė:
„Priežastis – ne kalba ar tautybė. Daugiausia apdovanojimų laimėjo tos mokyklos, kurios dažniausiai lankosi Valdovų rūmų muziejuje.
Pati tema „Vilnius – valdovų miestas“ yra pagrindinis kasdienio mūsų darbo, muziejuje rengiamų pamokų užsiėmimų, ekskursijų įkvėpimo šaltinis.
Taigi, jeigu mokytojui įdomu, ieško, kaip mokiniams perduoti žinias kuo įvairesniais būdais, štai ir turime rezultatą.
Tarp geriausiųjų – mokiniai iš Šv. Jono Pauliaus II, Vasilijaus Kačialovo, Grigiškių gimnazijų.
Šių ugdymo įstaigų auklėtinius dažnai pasitinkame Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje (šypsosi).
Bet buvo ir tokių, kurie į muziejų atėjo pirmą kartą. Pavyzdžiui, Vilniaus licėjaus auklėtinis, užėmęs pirmąją vietą, čia buvo pirmą kartą gyvenime.“
„Pastebėjau, kad būtent prizines vietas užėmę vaikai jiems surengtame užsiėmime „Vilnius prieš Vilnių“ uždavinėjo daugiausia klausimų mūsų Archeologijos ir architektūros tyrimų skyriaus vadovui, archeologui Gintautui Striškai.
Vadinasi, smalsumas – žinių raktas, mokytojams tik reikia ieškoti, kaip jį pažadinti“, – tęsė N. Kostinienė.
Vilniaus miesto istorijos olimpiada
Sumanymas rengti Vilniaus miesto istorijos olimpiadą Vilniaus miesto ir rajono mokyklų mokiniams kilo prieš 10 metų. Pirmosios olimpiados tema buvo pasirinkta „Vilnius Gediminaičių dinastijos valdymo laikais (XIV–XVI a.)“.
Pirmuoju šio sumanymo palaikytoju tapo Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Pirmoji olimpiada įvyko 2014 m. pavasarį, joje dalyvavo apie 70 Vilniaus miesto ir rajono mokyklų mokinių.
Sulaukus pasisekimo ir matant poreikį, renginys buvo tęsiamas.
Valdovų rūmų muziejaus darbuotojų ir Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyriaus sumanymu muziejuje vyko 2015 m. (antroji) ir 2016 m. (trečioji) Vilniaus miesto istorijos olimpiados.
Plėtėsi užduočių rengėjų, dalyvių ir rėmėjų ratas. Vėliau olimpiados rengimo vieta keitėsi – vyko Lietuvos edukologijos universitete, Vilniaus rotušėje, per karantiną persikėlė į virtualią erdvę.
Pasak Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos Vilniaus skyriaus vadovo Pauliaus Bakano, „sostinėje vykstančios istorijos olimpiados yra populiarios, nes kiekvieną kartą galvojame, kaip padaryti užduotis, kad jos būtų įdomios, nekasdieniškos, interaktyvios ar išsiskiriančios netikėtu užduočių atlikimo būdu“.
Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą
