Žiemos laikotarpiu lietuvius vilioja kelionių agentūrų siūlymai pašildyti kaulus tolimuosiuose kraštuose. Jeigu Egiptas ir Turkija jau kurį laiką yra ranka pasiekiami, tai pastaruoju metu vis daugiau tautiečių kelia sparnus į egzotiškas ir iki šiol gal tik filmuose matytas šalis.
Ekspertai pažymi, kad nepažinti kraštai lietuvius gali nudžiuginti ne tik šiltais saulės spinduliais, bet ir pažerti nemalonių netikėtumų.
Turizmo ekspertai pastebi, kad keliautojų srautai dar negrįžo į priešpandeminį lygį, tačiau keliautojų įpročiai planuojant keliones, kai atostogos planuojamos iš anksto, grįžo į įprastas vėžias. Kurį laiką į keliones negalėję leistis tautiečiai išsiilgę saulės spindulių ir egzotikos dairosi ne tik į jau patikrintas kryptis, bet noriai susiruošia keliauti ir į tolimus bei nepažintus kraštus.
„Egiptas, Turkija bei Graikija jau eilę metų yra vienos pagrindinių keliautojų pasirenkamų krypčių planuojant atostogas. Šios kryptys pagrįstai vertinamos, kaip kuriančios geriausią kainos ir kokybės santykį, tačiau pastebime, jog keliautojai pastaruoju metu ypač pamėgo tokias kryptis, kaip Portugalijos salą Madeirą.
Taip pat – Ispaniją, Juodkalniją, Jungtinius Arabų Emyratus, o norintieji neapsiriboti Europa renkasi Balį, Tailandą, Dominikos Respubliką ar dar egzotiškesnę kryptį – Zanzibarą“, – pasakoja Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.
Skiepų apsauga
Ir nors nemaža dalis tautiečių pandemijos pančius jau paliko užmarštyje, ekspertai primena, kad į patarimus, kaip saugoti savo ir artimųjų sveikatą keliaujant, nereiktų numoti ranka.
Skirtingos šalys turi skirtingus reikalavimus tiek COVID, tiek kitų ligų atvejais, todėl prieš keliaujant į tolimuosius kraštus būtina pasidomėti ten galiojančiais reikalavimais.
Draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas sako, kad dauguma keliautojų puikiai žino, kokius drabužius ar avalynę pasiimti į kelionę, tačiau nepamąsto apie patariamuosius ar net būtinuosius skiepus.
„Geltonasis drugys, maliarija ir daugelis kitų ligų – retenybė Lietuvoje, tačiau egzotiškuose kraštuose tikimybė susirgti minėtomis ligomis yra gana reali.
Jeigu pagal epideminį regioną Lietuva yra priskiriama erkinio encefalito zonai, tai, pavyzdžiui, vykstant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privalomas skiepas nuo geltonojo drugio, o keliaujantiems į Meką (Saudo Arabija) – nuo meningokokinės infekcijos.
Be abejo, dar yra šalių, kurios itin griežtai žiūri ir į tai, ar keliautojas pasiskiepijęs nuo COVID“, – sako A. Žilėnas.
M. Plepytė-Rainienė taip pat pažymi, kad labai svarbu domėtis šalies, į kurią keliaujate, sveikatos sistemos tvarka. Vienu atveju, kelionė gali baigtis svečios šalies oro uoste, o nutikus nelaimei – gydymo įstaigos registratūroje.
„Raginame pasidomėti šalies, į kurią vykstate, keliamais reikalavimais, nes galbūt dar prieš atvykimą privalu užpildyti deklaraciją, o gal reikalingi papildomi skiepai.
Taip pat dalis valstybių, ypač egzotinių krypčių, reikalauja pateikti įrodymą dėl COVID-19 skiepų, o jei keliautojas nėra skiepytas, reikia turėti neigiamą PGR testo rezultatą.
To nežinant ir neturint reikalingų dokumentų, atostogų pradžia gali sukelti nemažai streso, ypač, jeigu kelionė organizuojama savarankiškai“, – įspėja M. Plepytė-Rainienė.
Grėsmės ekskursijose ir maiste
Dažniausiai draudimo bendrovės BTA fiksuojami keliautojų sveikatos sutrikimai susiję su traumomis, kvėpavimo takų ir virškinimo trakto infekcijomis.
„Žalų pobūdis dažnai priklauso nuo regiono – keliaujantieji į ekskursijas svečiose šalyse dažniausiai patiria galūnių traumas, kurios yra ne tik skausmingos, bet ir sukelia nepatogumų.
Įvairūs patempimai, įpjovimai, galūnių lūžiai – patyrus sužeidimą hospitalizacija dažniausiai nėra reikalinga, tačiau uždelstas gydymas gali iššaukti komplikacijas.
Apsidraudusieji sveikatą poilsiautojai gauna operatyvią pagalbą bet kuriame pasaulio krašte“, – sako A. Žilėnas.
Eksperto teigimu, dažniausiai dėl žarnyno infekcijų kreipiasi ne tik pamėgtuose užsienio kurortuose besiilsintys lietuviai, bet ir atokesniuose pasaulio kampeliuose saulės spindulius gaudantys bei tų šalių autentiškus patiekalus ragaujantys atostogautojai.
„Didžiausia rizika kyla egzotiškuose kraštuose, kuriuose gaminamas lietuvio gomuriui ir skrandžiui neįprastas maistas. Žalia žuvis bei jūrų gėrybės, nepasterizuotas pienas, termiškai neapdorota mėsa – tai yra, bene, dažniausi iššūkiai keliautojų organizmui.
Taip pat labai svarbu domėtis, ką valgote ir kur. Nepamiršti, kad atokiose kavinėse patiekiamas maistas gali būti netinkamai paruoštas.
Svarbu nepamiršti ir mitybos įpročių – vienu prisėdimu neišragauti visų siūlomų patiekalų“, – pataria draudimo ekspertas.
Jis pažymi, kad keliaujant ypač svarbu tinkama higiena, taip pat nereiktų gerti neaiškios kilmės vandens.
Egzotiški kraštai gali pasitikti ir egzotiškais gyviais bei kitoniška kultūra, todėl net ir išvykus atsipalaiduoti, reiktų nepamiršti budrumo.
Zanzibarą, kas į Čilę – Indiją, o kas į lidlą ar humaną.