Išvadavus automobilius ir gatves nuo milžiniško kiekio sniego, kurį atnešusią pūgą sinoptikai pavadino didžiausia per dešimtmetį, šalies gyventojai perspėjami dėl naujų, šįkart atšilusių orų sukeltų pavojų. Draudikai ragina nepamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename – dėl artėjančios lijundros ir temperatūrų pokyčių ant pastatų stogų susidariusios ledo sankaupos ir varvekliai gali lemti nekilnojamojo turto apgadinimą ir net sveikatos sutrikdymą.
Laukti negalima
Kaip pabrėžia draudimo bendrovės ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad dažniausiai žiemą pastatai nukenčia tik nuo pernelyg didelio sniego sankaupų ant stogo. Ir tai tik silpnesnes konstrukcijas turinčios pavėsinės ir ūkiniai pastatai, kuriuos dažnai apgadina lūžtantys medžiai. Tačiau atšilus orams padėtis tik labiau komplikuojasi, ypač ant nevalytų gyvenamųjų bei biuro pastatų stogų.
Tuomet ant stogo esantis sniegas prisigeria drėgmės ir gerokai pasunkėja, o pastato konstrukcijos susiduria su dar didesne apkrova.
„Įlūžus stogui gali būti sugadintos net laikančiosios pastato konstrukcijos, o nuostoliai gali siekti dešimtis tūkstančius eurų. Tai rodo ir statistika – daugiausiai gausaus sniego padarytų žalų buvo užfiksuota pernai sausį. Gausus sniegas padarė žalos už beveik 100 tūkst. eurų, užfiksuota beveik 100 žalų. Iš viso ERGO pernai užfiksavo 1632 gamtos stichijų padarytas žalas ir kompensavo beveik 2 mln. eurų nuostolių. Šiemet per devynis mėnesius fiksuota trimis šimtais žalų daugiau nei pernai“, – tendencijas pristato M. Čebelienė.
Apgadina ir kitų turtą
Pašnekovė priduria, kad atšilus orams nuo pastatų konstrukcijų taip pat nutįsta didžiuliai varvekliai, kurie kartu su sniego ir ledo sankaupomis gali tapti grėsme ir kitų žmonių saugumui bei jų turtui.
„Kiekvienais metais registruojame daugybę atvejų, kai nuo stogų krentantys varvekliai ir ledo sankaupos apgadina automobilius: apibraižo ar įlenkia variklio kapotą ar stogą, padaro nemenkos žalos priekiniam ar galiniam stiklui, galinio vaizdo veidrodėliams. Jei nuo stogo krentančios didžiulės sniego sankaupos pataiko ant naujesnio ir brangesnio automobilio, žala gali siekti tūkstančius eurų. O už nuostolius atsako būtent namo savininkas ar jį administruojanti įmonė“, – apie tendencijas kalba M. Čebelienė.
Pasiruošus nuo pastato stogo pašalinti susikaupusį sniegą ir ledą, geriausia ir saugiausia būtų kreiptis į ilgametę patirtį sukaupusius ir dažnai aukštalipio pažymėjimus turinčius specialistus. Visgi, jų telefonams šiomis dienomis tiesiog kaistant nuo skambučių, imtis darbo gali tekti ir patiems. ERGO Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė atkreipia dėmesį į tai, kaip kuo saugiau nuvalyti sniegą nuo stogų.
„Visų pirma, reikėtų įsitikinti, kad ant stogo lipti yra saugu, kad stogas išlaikys bendrą žmogaus ir sniego bei ledo svorį. Prieš lipant ant apsnigto stogo, būtina išjungti elektros energiją – kad nekiltų trumpasis jungimas, jei stogas netyčia įgriūtų. Sniego ir ledo sankaupas nuo stogo reikėtų šalinti į pavojaus aplinkinių sveikatai ir turtui nesukeliančią vietą, dėvėti neslidžią avalynę, prisirišti virve. Geriausia būtų, jei pavyktų išvengti lipimo ant stogo, o sniego bei ledo sankaupas pavyktų pašalinti inventoriumi su ilgomis rankenomis. Svarbiausia – nelaukti, nes ledo sluoksnis tik didės, o lipti ant stogo bus tik pavojingiau“, – pataria ERGO atstovė.
