Penktadienis, 18 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas

www.alkas.lt
2023-01-30 07:00:37
31
PERŽIŪROS
0
Sveikas maistas daržovės

Sveikas maistas daržovės |pixabay.org nuotr.

Šaltasis metų periodas priverčia dažniau susirūpinti sveikata. Ji, tiesa, neretai linkusi sušlubuoti būtent žiemą. Kodėl? Žmogaus organizmas reaguoja į kintančias klimato sąlygas – pakitusi temperatūra, taip pat gyvenimo sąlygos bei elgsena daro įtaką mūsų savijautai. Kaip netapti šaltojo meto įkaitu? Atsako Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ dietologas Edvardas Grišinas.

Klimato pokyčiai keičia ir mus

E. Grišino teigimu, žmogaus kūnas pritaikytas reaguoti į klimato kaitą: temperatūros, drėgmės ar kiti oro pokyčiai verčia mus keisti įpročius, o organų sistemas – priprasti prie intensyvesnės arba, atvirkščiai, prie pasyvesnės veiklos: „Krintant oro temperatūrai žmogaus kūno šilumos gamyba ir fermentų veikla natūraliai intensyvėja, todėl reikalaujame daugiau maisto medžiagų ir šilumai generuoti, ir medžiagų apykaitos procesams suaktyvinti, ir susidarantiems laisviesiems radikalams neutralizuoti.“

Tačiau kodėl šaltuoju sezonu peršalimo ligomis vis dėlto sergame dažniau? Dietologas įvardija kelis esminius veiksnius: kartu su temperatūros pokyčiais kinta mūsų gyvenimo sąlygos ir elgsena, mikroelementų ir vitaminų kiekis. Iš organizmo, pasak jo, taip pat sunkiau pasišalina virusai: „Virusai išgyvena ilgiau esant šaltai temperatūrai – 5 laipsniais nosyje nukritusi temperatūra gali net iki 50 proc. sumažinti apsauginių mechanizmų efektyvumą kvėpavimo takuose, kurie, nepamirškime, yra pirmasis organizmo barjeras.“

Šaltuoju sezonu taip pat daugiau laiko praleidžiame uždarose, drėgmės stokojančiose, mažai vėdinamose patalpose, o tai – puikios sąlygos plisti virusinėms infekcijoms, pabrėžia E. Grišinas. Greta to atsiranda dar vienas nejuntamas įprotis – užkandžiavimas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką valgome

Konsultuodamas žmones, ieškančius būdų kontroliuoti savo svorį, dietologas E. Grišinas pastebi, kad būtent fizinis neaktyvumas ir nesąmoningas užkandžiavimas – įpročiai, galintys tapti ligos proveržio priežastimi: „Nereikalingi kilogramai turi tiesioginės įtakos ne tik tam, kaip žmogus jaučiasi, bet ir jo imuninės sistemos veiklai. Nutukimą lydi ląsteles žeidžiantis, uždegiminis procesas, sutrikusi virškinimo veikla (verta pabrėžti, kad mūsų virškinamajame trakte yra daugiau nei 70 proc. imuninės sistemos ląstelių). Šiems procesams suvaldyti kūnas reikalauja dar daugiau apsauginėmis savybėmis pasižyminčių maisto medžiagų.“

Pasak jo, dažnam atrodo, kad daržovės šaltuoju metu yra praradusios savo skonį, todėl jų žiemą suvartojama mažiau. Tačiau tyrimai rodo, kad būtent ruošdamiesi žiemai ir per jį privalome atkreipti dar didesnį dėmesį į tai, ką ir kokiais kiekiais valgome, siekdami palaikyti ne tik organų, bet ir imuninės sistemos veiklą. Šiuo atveju labai svarbu gauti pakankamą kiekį mineralinių medžiagų ir vitaminų.

„Ypač svarbūs vitaminai C, D, cinkas, polifenoliai ir antioksidantai – selenas, vitaminas E. Taip pat aminorūgščių (leucino, arginino) turintys baltymų produktai, tirpiosios ir netirpiosios maistinės skaidulos“, – vardija E. Grišinas.

Alternatyva beskonėms daržovėms – rauginti gaminiai

Sveikai maitintis šaltuoju sezonu daugeliui – tikras iššūkis. Nors tradiciškai valgomų šviežių daržovių gausa žiemą pasigirti negalime, šakninės daržovės ir lietuvių pasididžiavimas – rauginta produkcija – gali tapti puikia alternatyva. Pasak E. Grišino, valgydami moliūgus, burokėlius, morkas, ankštines daržoves ir raugintus gaminius gausime platų spektrą polifenolių ir antioksidantų, tirpiųjų skaidulų, kurios bus naudojamos mūsų virškinamajame trakte apsauginei mikrofloros funkcijai užtikrinti. Prie to prisidės ir raugintos daržovės – gerųjų bakterijų šaltinis.

„Žinoma, ne visi galime pasigirti gebėjimu valgyti raugintus gaminius ar šaknines daržoves nerizikuodami virškinamojo trakto sutrikimais, – kalba Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ dietologas. – Tokiais atvejais galime savo mitybą papildyti daug polifenolinių medžiagų turinčiais ekstraktais arba augalinės kilmės alternatyvomis – mikrodumbliais. Pavyzdžiui, fermentuoti ir džiovinti chlorelių dumbliai Golden Chlorella gali organizmui suteikti imunitetą stiprinančių medžiagų, tokių kaip vitaminai C ir E, aminorūgštys argininas bei leucinas.“

Pasak dietologo, žiemą neprivalome pulti valgyti dar daugiau mėsos ar žuvies, pakanka nepamiršti, kad augalinės kilmės gaminiai yra puiki baltymų spragą mažinanti dalis – kruopos, ankštinės daržovės arba nors keli šaukštai fermentuotų dumblių į pietų troškinį turės teigiamą efektą.

Pirmieji požymiai panašūs į nuovargį

Kaip pirmuosius silpstančio imuniteto požymius „Alver“ dietologas E. Grišinas išskiria ne tik padidėjusį mieguistumo jausmą, kuris neretai painiojamas su nuovargiu, bet ir šalčio pojūtį, sutrikusią virškinamojo trakto veiklą, pakitusią nagų bei plaukų būklę.

Dažnas mūsų, pasak dietologo, pajutęs šiuos simptomus, griebiasi bet kokių maisto papildų, tačiau pirmiausia privaloma išanalizuoti sveikatos būklę ir pagalvoti, gal galime sau padėti tiesiog koreguodami elgsenos įpročius. E. Grišinas išvardija kelis paprastus, bet svarbius veiksnius, kurie gali padėti kūnui adaptuotis artėjant šalčio sezonui ir per jį: bent 6 val. gilus miegas, tinkama mityba ir aktyvumas, patalpų vėdinimas ir dažnesnis buvimas atvirose erdvėse, rytinė mankšta ar tiesiog pokalbis su šviesia asmenybe.

„Nepamirškime apie šviežio oro svarbą – gilus kvėpavimas gryname ore teigiamai stimuliuoja žmogaus pirminių apsauginių (nosies epitelis, išskiriamos gleivės) barjerų funkcionalumą bei atsparumą patenkančioms baterijoms ir virusams, – dėsto dietologas. – O pasivaikščiojus galima užsukti puodelio kavos, kartu pasimėgauti ir pasitenkinimo hormoną dopaminą išskiriančiu skanėstu, kad pakaktų motyvacijos keisti kai kuriuos netinkamus įpročius.“

Nors sustiprinti imuniteto tik savo jėgomis galbūt ir nepavyks, vien maži sveikatingumo intarpai į pilkas žiemos dienas, anot E. Grišino, gali smarkiai pagerinti savijautą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Šaltis tai išbandymas mūsų sveikatai
  2. Kuo naudingas imbieras mūsų sveikatai?
  3. Kūnu rūpintis svarbu ir atėjus rudeniui
  4. Sultys: kas prasimanymai, o kas tiesa?
  5. Cholesterolį sumažins tinkamas maistas
  6. Po pakeitimo vartotojai galės lengviau išsirinkti kokybiškus valgomuosius ledus
  7. Kaip nepasimesti tarp salotų įvairovės?
  8. Sportas šaltame ore: kada sveikatai kyla pavojus
  9. Ženklai, įspėjantys, kad kūnui trūksta skaidulų
  10. Kaip gerti sultis ir kokių klaidų vengti?
  11. Dietologė: žiemą nepamirškite daržovių ir žuvies
  12. Pusryčių dėžutėje – sveikatai palankūs užkandžiai
  13. Daugumą patiekalų galima paversti sveikesniais
  14. Kasant sniegą – nepersistenkite
  15. Žiemą – daugiau dėmesio vaikų mitybai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Į kariuomenės dalinius atvyks paskutinieji šių metų šauktiniai
Lietuvoje

Norintieji dar gali rinktis 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą

2026 09 18
Šuo
Lietuvoje

Dėl beglobių gyvūnų kyla daug klausimų, nes nėra aiškios tvarkos  

2026 09 18
Sveikata
Lietuvoje

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė

2026 09 18
Elektra
Lietuvoje

Sostinėje spartinamas elektros perdavimo linijų kabeliavimas

2026 09 18
Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Įpusėjus Gariūnų viaduko atnaujinimui, pradedamas antrasis etapas

2026 09 18
Kaunas
Lietuvoje

Kaunas numatė pirmąją tramvajaus liniją ir viešojo transporto terminalus

2026 09 18
Kauno kino centro „Romuva“ salė su ekrane rodomu animaciniu filmu
Lietuvoje

„Romuva“ vaikams kino kultūrą pristato lietuviška animacija

2026 09 18
Lituanistikos ir baltistikos centrų akademinės bendruomenės susitikimas
Kalba

Lituanistikos centrų veiklai pasaulyje skiriama daugiau lėšų

2026 09 18
Namų šildymas
Energetika

Siūloma vėl mažinti PVM tarifą šilumos energijai

2026 09 17
Seimas
Lietuvoje

Svarstoma sustiprinti triukšmo prevenciją

2026 09 17
Pinigai
Lietuvoje

Po VERT patikrinimo ESO turės grąžinti 940 tūkst. Eur

2026 09 17
Registrų centras
Lietuvoje

Valstybės kontrolei pavesta atlikti Registrų centro veiklos auditą

2026 09 17

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ogi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Ogi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Naivus klausimas apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • Naivus klausimas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Norintieji dar gali rinktis 90–120 dienų privalomąją pradinę karo tarnybą
  • Dėl beglobių gyvūnų kyla daug klausimų, nes nėra aiškios tvarkos  
  • Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė
  • J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?

Kiti Straipsniai

Sveikata

Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, priežiūra bus nuoseklesnė

2026 09 18
šonkauliukai

Rudens klasika: šonkauliai ir šviežio derliaus bulvės

2026 09 13
Blinstrubiškių socialinės globos namai ieško savanorių

Pagalba žmogui bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 12
Dr. Lina Mockevičienė

Makšties sausumas: priežastys, simptomai ir veiksmingiausi gydymo būdai

2026 09 09
Gripas

Rudenėjant grįžta ir virusai: kada dėl dažnų vaiko ligų reikėtų sunerimti?

2026 09 07
Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas

H. Gudavičius. Džiaugsmingo ilgaamžiškumo receptai

2026 09 07
Kuo naudinga jėgos treniruotė?

Kur dingsta vasariška energija ir kaip ją išlaikyti?

2026 09 05
Sveikata

Tyrimas: šeimos gydytojas per savaitę, specialistas − tik už 2-3 mėnesių

2026 09 04
Neįgalieji

Ilgalaikė priežiūra: pagalba bus teikiama „vieno langelio“ principu

2026 09 03
Sveikata

Kokius profilaktinius tyrimus verta atlikti pagal amžių?

2026 08 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Ogi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Ogi apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • Naivus klausimas apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
  • Naivus klausimas apie J. Jasaitis. Kodėl dėl asmenvardžių rašymo nuolat priekaištaujama tik Lietuvai? Kodėl tokie reikalavimai neteikiami JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams?
  • +++ apie Prasidėjo balsavimas už 2026 metų Lietuvos medį: varžosi 12 išskirtinių medžių
Kitas straipsnis
NMA darbuotojai LR Vyriausybei pateikė peticiją | nma.lt nuotr.

Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai