Žiemą dėl natūralios šviesos trūkumo ir nukritusios oro temperatūros ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus gali kankinti prasta fizinė bei emocinė savijauta. Šaltuoju metu vaikai tampa mažiau aktyvūs, gali suprastėti jų apetitas, pablogėti nuotaika.
Taip pat būtent žiemą kyla didesnė galimybė susirgti peršalimo ligomis, gripu, plaučių uždegimu, gali paūmėti astma ir kitos vaikus kamuojančios ligos. Todėl tam, kad apsaugotume vaikus nuo prastos savijautos, būtina užtikrinti reikiamą kiekį vitaminų, gaminti kuo labiau subalansuotą, sveikatai palankų maistą. Šveicarijos supermaisto startuolio „Alver“ gydytoja dietologė Evelina Sabonaitytė pasakoja, kokie vitaminai žiemą svarbiausi, ką patiekti vaikų lėkštėse, ir dalijasi kitais patarimais, kad vaikų savijauta būtų geresnė.
Svarbu ne tik gera mityba
Pasak gydytojos dietologės E. Sabonaitytės, žiemą ypač svarbu užtikrinti pakankamą vitaminų C, D, E, D, taip pat cinko kiekį vaikų organizme.
„Itin svarbus vitaminas D, atsakingas už imuninės sistemos veiklą, kurio kone kiekvienam Lietuvos gyventojui trūksta ypač šaltuoju metų laiku, kai mažiau laiko leidžiame lauke. Taip pat žiemą labai naudingi produktai, kuriuose gausu omega-3 riebalų rūgščių. Jos būtinos tinkamai smegenų raidai ir imunitetui“, – pasakoja E. Sabonaitytė.
Ji priduria, kad visais metų laikais svarbu laikytis kelių taisyklių, norint išsaugoti vaikų sveikatą: būtina sveikai maitintis, judėti, būti lauke, gerai miegoti ir suvartoti pakankamai skysčių.
„Kalbant apie skysčius, žiemą vaikams rekomenduojama gerti šilto vandens, nes tai gali padėti išvengti peršalimo ligų. Į arbatą galima įberti ciberžolių – jos veikia priešuždegimiškai, stiprina imunitetą, gerina sveikatą. Svarbu nepamiršti, kad įvairūs kiti gėrimai, tokie kaip sultys ar kiti daug cukraus turintys skysčiai, nėra vandens pakaitalas. Be to, jie gali sumažinti vaiko apetitą ir tuomet jis mažiau suvalgys išties naudingo ir kūnui būtino maisto, nes gaus energijos iš sočių gėrimų. Be to, cukrus gali slopinti leukocitų aktyvumą, o tai lemia mažesnį atsparumą virusams ir bakterijoms. Pats geriausias gėrimas yra vanduo“, – aiškina gydytoja dietologė.
Daržovės ir vaisiai – visų sezonų palydovai
E. Sabonaitytė atkreipia dėmesį, kad daržoves ir vaisius valgyti svarbu visais metų laikais.
„Žinoma, šaltuoju metų sezonu yra mažiau šviežių daržovių negu šiltuoju laiku, tačiau galima rinktis metų laikams nepavaldžias arba šaldytas, raugintas daržoves. Itin organizmui naudingi batatai – juose gausu skaidulų, vitamino A, kalio, jie puikiai tinka prie makaronų, košių, troškinių arba kaip pagrindinis patiekalas, pavyzdžiui, kepti orkaitėje. Į mitybą taip pat naudinga įtraukti žiedinių kopūstų, moliūgų, burokėlių, ankštinių daržovių. Dar vienas puikus šaltojo sezono valgis – įvairios sriubos“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Ji pataria nepamiršti į mitybą įtraukti ir šviežių arba šaldytų vaisių – vitamino C paprasta gauti valgant kivius, citrusinius vaisius, o imunitetą stiprinti padės uogos – juodieji serbentai, avietės, spanguolės.
Svarbu užtikrinti maisto įvairovę
E. Sabonaitytė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu vaiko lėkštėje užtikrinti įvairių spalvų gamą – kuo daugiau skirtingų spalvų produktų suvalgoma, tuo daugiau skirtingų organizmui būtinų medžiagų gauname.
„Ypač svarbu įvairaus maisto gauti ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tą patį patiekalą patariama gaminti ne dažniau kaip kas 6–10 dienų tam, kad išvengtume monotonijos vaiko meniu. Noriu atkreipti dėmesį, kad labai svarbu tėvams rodyti gerą pavyzdį ir mokyti vaikus rinktis naudingus maisto produktus, nepratinti prie saldumynų, vengti itin riebių patiekalų, taip pat kasdien valgyti panašiu laiku. Taip vaikai natūraliai mokysis, kas yra maistinga, ir susipažins su reguliaraus valgymo naudomis. Rekomenduojama vaikui neleisti nuolat užkandžiauti – tai pirmoji klaida netaisyklingos mitybos link“, – pasakoja dietologė.
