Studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto

Ketvirtoji industrinė revoliucija ir nepaprastai sparčiai tobulėjančios technologijos jau dabar keičia darbo rinką.

Darbuotojų turimos žinios ir įgūdžiai greitai sensta, o ribos tarp skirtingų profesijų vis labiau blanksta. Spėjama, kad ateityje ši tendencija tik dar labiau ryškės.

Ką galime padaryti, kad pasiruoštume tam iš anksto ir kaip prie ateities iššūkių gali prisitaikyti mūsų vaikus ugdanti švietimo sistema?

JAV atlikta apklausa atskleidė, kad apie 35–40 proc. pirmaujančių šios šalies ekonomistų mano, kad robotizacija ir dirbtinis protas gali labai padidinti ilgalaikio nedarbo lygį.

Negana to, darbuotojams reikalingi įgūdžiai ir žinios taip sparčiai kinta, kad žinovų įsitikinimu, apie 50 proc. dalykinių žinių, kurias studentai įgyja per pirmuosius bakalauro studijų metus, baigus universitetą jau bus pasenusios.

Tokios niūrios prognozės skatina ir švietimo sektorių ieškoti sprendimų, kurie leistų geriau paruošti studentus ateities darbo rinkos poreikiams.

Mokslininkai įsitikinę, kad kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti sudėtingas problemas bus vieni svarbiausių gebėjimų kiekvienam norinčiam užsitikrinti ilgalaikį profesinį saugumą.

Norintys išlikti darbo rinkoje turės nuolat mokytis ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių.

Švietimo sistema turi keistis

Edukologės, gebėjimų ugdymą tyrinėjančios doktorantės Jovitos Ponomariovienės teigimu, siekdamos prisitaikyti prie naujų rinkos poreikių, lyderiaujančios valstybės jau yra įdiegusios STEM edukaciją visuose švietimo lygmenyse:

nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokymosi visą gyvenimą.

STEM – tai naujoviškas ugdymo būdas, apjungiantis gamtos mokslų (Science), technologijų (Technology), inžinerijos (Engineering) ir matematikos (Math) sritis.

Šia ugdymo programa siekiama mokiniams atskleisti, kaip mokslines žinias galima pritaikyti sprendžiant tikras problemas.

Nepaisant valstybių pastangų pritaikyti švietimo sistemas, fizinių ir technologijos mokslų kvalifikaciją turinčios darbo jėgos vis tiek stinga ir tai, anot Vitlio licėjaus vadovės J. Ponomariovienės, stabdo naujovių, mokslo ir technologijų pažangą bei neleidžia patenkinti pramonės poreikių.

STEM kvalifikacijos darbuotojų poreikis didėja 3 kartus greičiau lyginant su kitomis sritimis.

Be to, nuolat mažėja su STEM susijusių programų studentų skaičius, atsilieka šių dalykų mokytojų rengimas.

Edukologės įsitikinimu, jaunimo susidomėjimą ir norą rinktis šias disciplinas studijoms mažina pasenusi mokymo metodika, kurią taikant mokykloje šie dalykai pateikiami nuobodžiai.

STEM pakeitė STEAM

Ponomariovienė pastebi, kad net ir STEM mokymo programos jau neužtenka. Atsižvelgdamos į šių laikų iššūkius, pažangiausios šalys STEM sąvoką keičia STEAM koncepcija, t. y. be jau minėtų disciplinų, įtraukia menų ir dizaino (angl. arts) kryptį arba kitas disciplinas.

Žinios iš kitų sričių, jos įsitikinimu, suteikia papildomų įžvalgų bandymams ir naujovių kūrimui.

„Turime pasitelkti žinias ir būdus iš daugiau nei vienos disciplinos, kad būtų galima mąstyti naujai ir rasti sprendimus problemoms, kurios nepatenka į mokslo kontekstą.

STEAM sieja ugdymą su tikru pasauliu (pokyčiais ir pažanga, darnaus vystymosi tikslais, realaus pasaulio problemų sprendimu), formuoja mokinių kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus bei kitus įgūdžius.

Būtent tokių ugdymo būdų naudojimas švietime gali padėti išspręsti mokinių susidomėjimo šiomis sritimis stoką.

Susiejant menus ir humanitarinius mokslus su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika, mokslininkas, inžinierius, verslininkas, menininkas ir dizaineris užmezga dialogą, kuris suteikia daugiau galimybių ir akademinių bei socialinių įžvalgų eksperimentuoti ir diegti naujoves.

Socialinių mokslų įtraukimas padeda suprasti, kas veikia, kas neveikia ir kaip pagerinti visų žmonių gyvenimo kokybę.

Be to, STEAM ugdymo metu dirbama grupėse, todėl komandos nariai įneša skirtingų įgūdžių ir nuomonių. Taip gimsta naujas požiūris ir mąstymas apie visuomenės iššūkius“, – sako Vitlio licėjaus vadovė.

Kiekvienas gali būti mokslininku

Pasak J. Ponomariovienės, STEAM ugdymo metu įprastinė paskaitomis ar pamokomis pagrįsto instrukcinio mokymo strategija keičiama tyrimais ir projektinėmis veiklomis paremtu mokymu.

Mokiniai kuria projektus, analizuoja, pasitelkia inžinerinę kūrybą. Skatinamas mokinio sumanumas.

Pabrėžiama žinių ir įgūdžių taikymo tikram gyvenimui svarba, ugdomas mokslinis raštingumas ir loginis mąstymas, besimokantieji rengiami integruotai karjerai.

„STEM tyrimai padeda mokiniams suvokti, kaip atsiranda naujos žinios:

tai protinga patirtinė veikla, kuriai nebūtini išskirtiniai gebėjimai. Kiekvienas gali būti mokslininku.

Mokiniai patys gauna įrodymus, kurie patvirtina mokslo dėsningumus. Tai veikia kitaip nei teorinių apibrėžimų mokymasis.

Mokiniai suvokia, kaip mokslinio tyrimo būdai taikomi spręsti problemoms, supranta, kad gali būti mokslininkais ir kad tai yra įdomi veikla“, – teigia edukologė.

Nuo įsiklausymo iki jausmų valdymo

Anot Vitlio licėjaus vadovės, sėkmė XXI amžiuje priklauso nuo to, ar pavyks įgyti svarbiausių gebėjimų ir kompetencijų, o ne tik išmokti faktų.

Gebėjimas bendradarbiauti, įsiklausyti į kitų sumanymus, kritiškai mąstyti, būti kūrybiškam ir imtis veikti, spręsti problemas, įvertinti pavojų, priimti sprendimus ir konstruktyviai valdyti jausmus yra tarpusavyje susiję.

Šie gebėjimai laikomi esminiais sėkmingam suaugusiųjų gyvenimui ir yra tolesnio mokymosi visą gyvenimą pagrindas.

Svarbu, kad tėvai užduotų klausimus

Prisidėti prie reikalingų savybių ugdymo gali ir tėvai. Jie gali pasirūpinti, kad vaiko aplinka būtų skatinama ir jam nestigtų įvairių priemonių kūrybiškai veiklai.

Tai gali būti knygos, piešimo priemonės, muzikos instrumentai, medžiagos ir meistravimo įrankiai, kaladėlės, žaislai ir įvairios priemonės, iš kurių galima sukurti kažką naujo ir įdomaus.

Kartu su vaiku galima įsitraukti į įvairias sugalvotas veiklas, kartu ieškoti sumanymų, ką galima nuveikti su turimomis priemonėmis.

„Tyrinėkite ir išbandykite naujus dalykus kartu su vaiku – taip skatinsite vaiką smalsauti bei ugdysite kūrybiškumą.

Išėję į gamtą galite įsiklausyti, įsižiūrėti, liesti, uosti, ragauti, tirti, aptarti kaip atsiranda dalykai ir kaip keičiasi (pvz., kodėl lauke sninga? Kodėl kartais iš sniego galima nulipdyti besmegenį, o kartai sniegas visai nelimpa? O kodėl sniegas ištirpsta?).

Tinkamai atsakant į vaiko klausimus, modeliuojant įvairias padėtis, galima ne tik skatinti vaiką smalsauti, bet ir ugdyti jo mąstymo gebėjimus bei kūrybiškumą.

Ne tik vaikai turi klausinėti suaugusiųjų, bet ir suaugę klausti vaiko įvairių dalykų.

Užduokite vaikui atvirus klausimus, kurie skatina samprotauti, kelti hipotezes, o tada jas tikrinti ir išbandyti“, – tikina edukologė.

Patenkintas vaiko smalsumas gerina jo emocinę būseną, o nuslopintas – augina nepasitikėjimą savimi, todėl suaugusieji turėtų stengtis skatinti vaikus domėtis kuo įvairesniais dalykais.

Visa tai ateityje pasitarnaus ieškant stabilumo itin sudėtingoje ir kintančioje darbo rinkoje.