Pasaulinės Sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, klausos pažeidimą turi daugiau nei 1,5 milijardo žmonių visame pasaulyje. Apie dažniausias šios problemos priežastis, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei bei šiuolaikinius gydymo būdus pasakoja klinikos „Familia Clinica“ gydytoja otorinolaringologė Julija Mažeikaitė ir klausos protezavimo specialistė Erika Busygina.
Klausos sutrikimai ypač pavojingi vyresnio amžiaus žmonėms
Pasak J. Mažeikaitės, klausos suprastėjimas gali būti nulemtas išorinių – susijusių su mūsų gyvenimo būdu, įpročiais, darbo pobūdžiu – ir vidinių priežasčių: amžiaus, įgimtos sveikatos būklės, esamų bei persirgtų ligų, vartojamų vaistų.
Viena dažniausių klausos sutrikimą sukeliančių priežasčių – senėjimas. Senatvinio prikurtimo priežastys yra nulemtos biologinių fiziologinių organizmo procesų bei jau minėtų vidinių ir išorinių aplinkos veiksnių. Remiantis statistikos duomenimis, maždaug kas trečio 65–74 metų amžiaus ir beveik pusės vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų klausa yra suprastėjusi.
Moksliniais tyrimais įrodyta, jog klausos sutrikimais besiskundžiantys vyresnio amžiaus žmonės turi didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga ar senatvine demencija. Taip pat nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonių, turinčių klausos suprastėjimą, kognityviniai gebėjimai (įskaitant atmintį ir koncentraciją) silpnėja sparčiau, lyginant su tokio pat amžiaus žmonėmis, kurių klausa normali.
„Todėl, pastebėjus klausos sutrikimo požymius, labai svarbu kreiptis į specialistą ir kartu ieškoti priimtiniausių klausos gerinimo būdų, kad galėtumėte vėl džiaugtis visaverčiu gyvenimu ir užkirstumėte kelią ne tik šio sutrikimo, bet ir kitų ligų progresavimui“, – pabrėžia gydytoja.
Klausos sutrikimai sukelia didelę žalą žmogaus psichologinei būsenai
Gydytojos otorinolaringologės teigimu, klausos suprastėjimas yra ne tik sveikatos, bet ir socialinė problema. Šio sutrikimo poveikis žmogaus biopsichosocialinei gerovei yra didžiulis. Prasta klausa ne tik trukdo kasdieniam bendravimui – tampa sunkiau orientuotis aplinkoje reaguojant į įspėjamuosius signalus, durų skambutį ir pan., dėl nekokybiško girdėjimo atsisakoma dalies mėgstamų veiklų – muzikos klausymosi, filmų žiūrėjimo. Neprigirdintiems asmenims sunku bendrauti ir viešojoje aplinkoje – parduotuvėje, banke, medicinos įstaigoje.
Vaikai, turintys klausos sutrikimų, gali turėti sunkumų mokykloje. Neprigirdintys žmonės gali tapti depresyvūs, atsiriboti nuo kitų, nes gėdijasi to, kad nebegali kokybiškai girdėti, jaučia nuolatinį diskomfortą ir nusivylimą savimi. Taip pat jie gali patirti socialinę izoliaciją, nes su neprigirdinčiuoju sunku susikalbėti, bendrauti.
Julija Mažeikaitė pabrėžia, kad šiomis dienomis klausos problemų gali turėti tiek vyresnio amžiaus, tiek visai jauni žmonės. Tačiau sparčiai tobulėjant medicinos technologijoms, daugėja būdų, kaip sau padėti, todėl svarbu tiesiog laiku kreiptis į specialistus. Erika Busygina pritaria, kad klausos aparatų naudojimas sugrąžina žmogų į pilnavertį gyvenimą. Pasak jos, klausos sutrikimą turinčiam žmogui reikia įdėti daugiau pastangų bendraujant, todėl dienos pabaigoje jaučiamas didesnis nuovargis, įtampa, irzlumas. Klausos aparatų naudojimas leidžia žmogui atsipalaiduoti ir mėgautis kokybišku bendravimu.
Kokie ženklai išduoda, kad Jūsų klausa gali būti sutrikusi?
„Klausos sutrikimą galima įtarti, jei tampa sunku klausytis pašnekovo kalbant telefonu ar esant foniniam triukšmui, sekti ir dalyvauti pokalbyje, kuriame dalyvauja du ar daugiau žmonių, dažnai tenka prašyti pakartoti tai, kas buvo pasakyta, pokalbio metu mėginate skaityti iš pašnekovo lūpų, taip pat tada, kai aplinkiniai ima skųstis, kad TV ar radijo klausotės per garsiai. Pastebėjus šiuos ženklus, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją otorinolaringologą, kuris nustatys klausos sutrikimo kilmę, atliks klausos tyrimus ir įvertins klausos lygį“, – pataria gydytoja otorinolaringologė.
Pasak J. Mažeikaitės, atvykus į konsultaciją, pirmiausia įvertinama paciento ausies landos būklė, įsitikinama, ar nėra kliūčių garsui sklisti išorinėje landoje, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos (plyšimo), skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų vidurinės ausies patologijų. Klausos įvertinimui atliekamas klausos tyrimas – audiometrija. Priklausomai nuo klausos sutrikimo priežasties gali būti naudojamas medikamentinis gydymas, atliekamos tam tikros išorinės ausies procedūros (ausies landos išvalymas ir kt.), tačiau neretai prireikia ir chirurginio gydymo ar klausos reabilitacijos klausos aparatais.
Šiuolaikiniai klausos aparatai gali būti nematomi
Klausos protezavimo specialistė Erika Busygina sako, jog silpstant klausai ir nenešiojant klausos aparatų, nebestimuliuojami ima silpti garsų smegenyse esantys klausos centrai, todėl kalbos suvokimas negrįžtamai blogėja. O nešiojant klausos aparatus visą dieną, smegenys nuolat gauna duomenis iš dinamiškos aplinkos, išlaikomas klausos dėmesys, gerinama trumpalaikė atmintis ir susikaupimas.
Klausos aparatus gali kompensuoti Valstybinės ligonių kasos
Klausos protezavimo specialistė primena, kad visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) drausti vaikai ir suaugusieji, kuriems diagnozuotas klausos sutrikimas, turi galimybę gauti Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamus klausos aparatus. Norint įsigyti aukštesnės klasės klausos aparatus, galima pasinaudoti daline kompensacija.
Vaikams iki 7 metų klausos aparatai abiems ausims kompensuojami kartą per 3 metus, 7–18 m. – kartą per 5 metus. Vyresniems nei 18 metų asmenims iki šiol kartą per 5 metus buvo kompensuojamas vienas klausos aparatas, tačiau nuo š. m. liepos 1 d. Valstybinė ligonių kasa jiems kompensuoja ir antrąjį klausos aparatą. Asmenys, 5 metų laikotarpyje pasinaudoję kompensacija klausos aparatui vienai ausiai turi teisę kreiptis dėl kitos ausies klausos aparato kompensacijos.
