Metų pradžia prasidėjo šilumos rekordais. Nors Lietuvoje įsitvirtino kalendorinė žiema, bet pastarosios dienos labiau primena ankstyvą pavasarį nei žiemos vidurį. Sausio 1-ąją Druskininkuose buvo net 15 laipsnių šilumos, tačiau jau netrukus numatomi itin drastiški pokyčiai – temperatūros skirtumas sieks apie 30 laipsnių. Tokie orų kontrastai tiek gyventojams, tiek jų turtui reiškia nemenkus išbandymus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika pažymi, kad metų sandūroje šalyje nustatyta anomali šiluma ir pasiekti net 5 šilumos rekordai. Specialistas sako, kad reikia nusiteikti, jog ateityje bus daugiau ir dažnesnių staigių ir neretai didelių temperatūrų pokyčių.
„Po nebūdingai šilto praėjusio savaitgalio šiluma po truputį atsitraukia. Jau savaitės pabaigoje temperatūra kai kur nukris 10-15 laipsnių žemiau nulio, o vietomis gali šalti ir iki -20 °C. Vėstant orui, šalyje pasirodys krituliai, tačiau pats šaltis neturėtų užsibūti. Žinoma, tokie žymūs temperatūrų svyravimai gali daryti neigiamą įtaką žmonių sveikatai, pastatų ir kelių būklei“, – įspėja specialistas.
Klimato pokyčiai
G. Valaika sako, kad visi fiksuoti rekordai sietini su klimato kaitos veiksniais. Nors tam reikėtų atlikti nuodugnesnius tyrimus, tačiau tokie temperatūrų svyravimai, anot specialisto, yra akivaizdus įrodymas, kad klimatas kinta.
„Ankstesniais metais srautai dažniausiai atkeliaudavo iš vakarų, o dabar – pietvakarių ar šiaurės vakarų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais iš pietų atkeliavusių ciklonų buvo kiek daugiau nei 10, kai tuo metu ankstesniais metais vidutiniškai būdavo dvigubai mažiau“, – sako G. Valaika.
Tačiau ne tik Lietuva fiksavo šilumos rekordus. Jungtinės Karalystės meteorologo Scotto Duncano duomenimis, sausio mėnesio šilumos rekordai fiksuoti ir Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje, Danijoje, Nyderlanduose.
Pavojus žmonėms, keliams ir pastatams
Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas sako, kad staigūs orų pokyčiai kelia iššūkių gyventojams. Dideli temperatūrų pokyčiai lemia, kad paviršiai greitai pasidengia ledu, temperatūrai staigiai nukritus žemiau nulio. O staiga atšilus, anot eksperto, sniego sankaupos tirpsta greičiau nei jas sugeria žemė.
„Spartus temperatūrų kitimas yra pavojingas ne tik žmonėms, bet ir statiniams, paviršiams. Ištirpęs didelis sniego kiekis nespėja įsigerti į žemę, todėl kaupiasi mikro įplyšimuose. Staigiai pašalus, įplaišos linkusios plėstis, deformuodamos paviršius. Atkreipkite dėmesį į kelio dangą žiemą arba pavasarį – smulkių duobių išvysite kur kas daugiau nei šiltuoju metų laiku. Tačiau toks pats pavojus gali kilti ir pastatų konstrukcijoms – pro mikro įplyšimus patekęs ištirpęs sniegas gali ne tik pažeisti paviršius, prasiskverbti į gyvenamąsias patalpas, bet ir prisidėti prie pelėsio atsiradimo“, – sako M. Ratkevičius.
Tačiau, anot jo, žalos pridaro ne tik staigus atlydys, bet ir pašalas. Nenudžiūvus kietajai dangai, staigus pašalas reiškia paviršių pasidengimą ledu.
„Neretai krintant temperatūrai sulaukiama ir kritulių porcijos, o krituliai – tai papildoma drėgmė. Ledu pasidengę paviršiai itin pavojingi – kelis kartus didėja eismo įvykių ir traumų tikimybė. Todėl keliaukite tik gerai įvertinę situaciją, neskubėdami ir pasirūpinę tinkama apranga“, – pažymi pašnekovas.
Apsėmė kaimus
Prasidėjus staigiam atlydžiui Šilutės rajone potvynis apsėmė 14 kaimų ir kone pusšimtį sodybų juose. Eismoinfo.lt duomenimis, sausio pradžioje, apsemtų kelių buvo apie 17 kilometrų, Šilutės rajone apsemtuose ruožuose vandens lygis pakilęs 30-50 cm.
Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus civilinės saugos specialistas Rimantas Zimantas sako, staiga prasidėjęs atlydys slūgsta. Specialisto duomenimis, apsemta apie 12 tūkst. ha teritorijos.
„Jei viskas užšals, o tada vėl bus atlydys, gali pasikartoti pastarųjų dienų vaizdas. Praėjusiais metais panašiu metu taipogi buvo atlydys, tąkart buvo apsemta dar didesnė teritorija – daugiau nei 40 tūkst. ha. Čia gyvenantys žmonės žino, kokių reiškinių gali laukti, todėl didelės nuostabos nėra. Tačiau ir patys gyventojai turi rūpintis savo turtu, apsidrausti, drausti pasėlius“, – sako R. Zimantas.
