Prieš kelias dienas pastatus ir žemę užkloję sniego patalai ne tik džiugina akį, bet ir verčia sunerimti dėl gyventojų bei jų turto saugumo.
Draudikai ragina žmones nepalikti sniego dangos ant statinių, kad artimiausiomis dienomis prasidėjus atodrėkiui ji nepažeistų stogo ar net pastato konstrukcijų. Taip pat svarbu pasirūpinti ir saugiu per pastarąsias paras susidariusių varveklių pašalinimu nuo pastatų fasadų.
„Ar pastebėjote, kad ant vienų namų stogų susidaro daugiau varveklių, ant kitų – mažiau? Varveklių atsiradimo būdai yra du – natūralus ir dirbtinis.
Natūraliuoju būdu varvekliai atsiranda dėl dienos temperatūros svyravimų ir sparčiausiai „auga“ tada, kai oro temperatūra dieną būna apie +5 °C, o naktį – iki -10 °C. Prie dirbtinių priežasčių priskiriama prasta stogo dangos šilumos izoliacija, dėl kurios, net esant pastoviai žemai temperatūrai, susidaro varvekliai“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak V. Katilienės, varvekliai ant stogų susidaro tirpstant sniegui dėl šilumos, sklindančios iš palėpės, po stogu įrengtų ventiliacijos vamzdžių ir dėl nepakankamos šilumos izoliacijos. „Šiluma, kuri turėtų likti patalpose, skverbiasi pro plyšius už namo ribų ir sušildo ant stogo šlaitų pūpsantį sniegą. Ištirpęs vanduo pamažu teka žemyn ir dėl žemos lauko temperatūros vėl sušąla. Taip ant stogo dangos atsiranda varvekliai ir net ištisi ledo luitai, kurie gali būti pavojingi tiek namo gyventojams, tiek praeiviams“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad varvekliai ar stogo apledėjimas gali turėti įtakos techninei stogo būklei. „Dideli varvekliai ar ledo gabalai, veikiami gravitacijos, gali nuplėšti stogo kraštus, ypač jei jie pagaminti iš plonesnės ar trapesnės medžiagos. Savo ruožtu, jei užšąla vanduo, besikaupiantis latakuose, galimas net vamzdžio trūkimas“, – pabrėžia V. Katilienė.
Pasak draudikės, vienas efektyviausių kovos su varvekliais būdų – kabelinės apsaugos sistemos įrengimas. „Pagrindinis jos komponentas – elektrinis šildymo kabelis, kuris sumažins ledo luitų atsiradimą ant stogo krašto.
Apsaugos nuo apledėjimo sistemos leidžia išvengti stogo dangos medžiagų deformacijų, tačiau pagrindinė sąlyga, kad ant stogo nesusidarytų ledas, yra neigiamos temperatūros palaikymas stogo paviršiuje.
Tai pasiekiama izoliuojant palėpę arba erdvę po stogu, kad šiluma iš namo nepatektų į stogo dangą. Tokiu atveju stogas žiemą bus padengtas sniegu, tačiau ant jo nesusidarys ledas“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Nors ekspertai teigia, kad didžiausias leidžiamasis sniego ant stogo storis – 20 centimetrų, pasak V. Katilienės, stogo tvirtumas priklauso nuo namo tipo. „Į tai ypač turėtų atsižvelgti nedidelių privačių namų, vasarnamių, tvartų ir kitų panašių statinių savininkai. Sniego masės kaupimasis kelia grėsmę nedideliems mediniams pastatams ir konstrukcijoms plokščiu stogu.
Nevalytas sniegas tankėja nuo savo svorio, ir, nors gali atrodyti, kad situacija nėra kritinė ir sniego nedaug, iš tikrųjų yra atvirkščiai. Sniegas saulėtomis dienomis šiek tiek aptirpsta, sutankėja, naktį sušąla, todėl stogo dangai tenka didelė apkrova. Taip atsiranda rizika, kad gali įlūžti būtent mažų pastatų stogai“, – kalba V. Katilienė.
Kad sniegas neslystų, ji pataria ant stogo įrengti sniego apsaugas, pavyzdžiui, banguotus lakštus šiurkščiu paviršiumi. „Sniegas ant nelygaus paviršiaus išsilaiko ilgesnį laiką ir, kai lauke atšyla, tirpsta pamažu, o ne staiga. Tai padeda apsaugoti stogo dangą ir nedeformuoja latakų. Taip pat galima įrengti užtvaras. Reikia atsižvelgti į tai, kad jos apskaičiuotos tam tikroms apkrovoms – pernelyg stora sniego danga tvirtinimus gali deformuoti arba nulaužti“, – pabrėžia draudikė.
Mechaniškai šalinant sniegą ji ragina būti labai atsargiems, nes yra didelė rizika susižeisti arba paslysti ir nukristi nuo stogo.
„Šiuolaikinės technologijos leidžia atlikti įvairius varveklių ir sniego valymo darbus minimaliai dalyvaujant žmonėms, todėl labai sumažėja traumų rizika. Taigi sniego valymą geriau patikėti patyrusiems specialistams, turintiems prieigą prie specializuotos įrangos“, – pataria V. Katilienė.
Patarimai, kaip nuo sniego apsaugoti namus bei jame esantį turtą:
- Nukaskite sniegą ir nuo sutapdintų stogų, kurie yra horizontalūs, ir nuo abiejų šlaitinių stogų pusių. Jei stogas nuvalomas tik namo priekyje, svoris tampa netolygus ir situacija dar labiau pablogėja.
- Saugokite lietvamzdžių sistemą, nes sunkus, sudrėkęs sniegas gali nulaužti lietaus nuvedimo latakus ir lietvamzdžius privačiuose namuose.
- Saugokite stogelius virš durų, nes jie neatlaiko storo sniego sluoksnio ir įlūžta.
- Nukaskite sniegą nuo terasos, kad vanduo neprasiskverbtų į pastatų rūsį.
- Bent vieno metro atstumu nuo pastato atkaskite sniego pusnis aplink visą pastatą ir kuo toliau jį nustumkite nuo statinių.
- Daugiau dėmesio atodrėkio grėsmėms turėtų skirti gyventojai, kurių namai stovi šlaituose bei lomose. Staigaus atodrėkio metu žemė nesugeba sugerti dėl tirpstančio sniego atsiradusio didelio kiekio vandens ir pastatas ar vienas jo šonas atsiduria vandens apsuptyje. Todėl sniegą aplink pastatą reikėtų periodiškai valyti gerokai didesniu spinduliu nei įprasta.
- Namų savininkai ar būsto priežiūros įmonės žino apie savo pareigą prižiūrėti pastatus, kad jie nekeltų grėsmės kitų saugumui, ir ją turi vykdyti. Tačiau pirmiausia patys įvertinkite, ar saugu šalia pastato palikti automobilį, ar nėra grėsmės einant šaligatviu palei namą.
- Jei sniegas ar varvekliai nuo stogo nukrenta ant kaimynų automobilio ar kito turto, nuostolius atlyginti gali tekti namo savininkui. Tokiu atveju gelbsti būsto savininko civilinės atsakomybės draudimas.
***
Sniego valytuvas
