Artėjant Vilniaus 700 metų gimtadieniui Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) parengė virtualią parodą „XIX a. pab.–XX a. pr. Vilniaus pastatų planai“.
Šio laikotarpio Vilniaus architektūra iš kitų didžiųjų Lietuvos miestų išsiskiria pastatų gausa ir rūšine įvairove.
Vilniaus miesto pastatus pagal paskirtį galima išskirti į dvi grupes:
visuomeniniai pastatai (administraciniai, komerciniai, pramoniniai ir kariniai pastatai, kultūros bei švietimo įstaigų pastatai) ir gyvenamosios paskirties pastatai (vienbučiai ir daugiabučiai gyvenamieji namai, rūmai, kotedžai, vilos, sodybos).
LVIA parengtoje parodoje eksponuojami visuomeninių pastatų grupei priklausančių teatrų, koncertų salių, kino teatrų, viešbučių ir kt. statybos projektai.
Šie pastatai išsiskiria reprezentatyvia ir puošnia išvaizda. Taip pat pristatomi XIX a. pab. Vilniaus viešiesiems sodams, skverams ir parkams būdingų įvairios paskirties medinių paviljonų planai.
Dažniausiai tai buvo laikini keliems pramogų sezonams skirti cirkų, vasaros teatrų, kino salių, žvėrynų, mugių ir parodų pastatai.
Parodai atrinkta per 30 Vilniaus pastatų planų ir brėžinių, saugomų LVIA dokumentų fonduose „Vilniaus gubernijos valdybos Statybos skyrius“ (f. 382), „Vilniaus miesto valdyba“ (f. 938), „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“ (f. 1135).
Reikšmingiausi pastatų planai – Rotušėje veikusio Vilniaus miesto teatro (1889 m.);
viešbučiui „Bristol“, parduotuvėms, butams ir teatro patalpoms (dab. Mažasis) skirto namų komplekso Šv. Jurgio prospekte (1899 m.);
planuojamo statyti naujo miesto teatro (1910 m.);
koncertų salės (dab. Filharmonija) Aušros Vartų gatvėje (1910 m.);
kino teatro „Olimpas“ Šv. Jurgio prospekte (1910 m.); Vilniaus mokslo bičiulių draugijos pastato (1910 m.);
Didžiojo Pohuliankos teatro (1925 m., dab. Senasis).
Dauguma šių pastatų išliko iki šių dienų.
Parodoje eksponuojami medinių paviljonų planai: cirko su arklidėmis Botanikos sode (1886 m.);
žvėryno ir žemės ūkio bei amatų parodų paviljonų Katedros aikštėje (1886–1887 m.);
vasaros cirko ir teatro M. Daukšos gatvėje (1888 m.);
kėglinių paviljonų ir vasaros teatro Šveicarijos sode (1898 m.);
vasaros teatro Bernardinų sode (1907 m.);
paviljonų kinematografui, įrengtų Lukiškių aikštėje ir Šv. Jurgio prospekte (1907 m.);
gimnastikos draugijos „Sakalas“ irklavimo prieplaukų planai (1912–1913 m.).
Šalia planų ir brėžinių parodoje eksponuojamos LVIA ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomos žymių fotografų Juozapo Čechavičiaus, Jano Bulhako, Leono Vysockio, brolių Mirono ir Leono Butkovskių ir kt. fotografijos;
žymių atvirukų leidėjų Abraomo Fialko, Davydo Vizūno ir kt. atvirukai.
Parodą paįvairina netradiciniai eksponatai ir papildomi dokumentai:
spektaklio-koncerto „Scenos vaizdeliai“ sceniniai kostiumai, koncertų salės Aušros Vartų gatvėje kėdžių apmušalų pavyzdžiai, vasaros teatro Bernardinų sode spektaklių programos ir bilietai, didžiojo Pohuliankos teatro remonto darbų žurnalas, jo scenos ir dekoracijų nuotraukos, spektaklių programos ir kt.
Eksponuojami planai neabejotinai turėtų sudominti ne tik profesionalius Vilniaus architektūros tyrinėtojus, bet ir plačiąją visuomenę – sostinės gyventojus ir miesto svečius.
Parodos partneriai – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
Paroda yra Vilniaus 700-ojo gimtadienio programos dalis.
Sužinokite daugiau čia.
