Pačioje sostinės širdyje, prie Bernardinų sodo, esančius Kirdiejų rūmus ruošiamasi sutvarkyti ir pritaikyti Vilniaus miesto muziejui.
Savivaldybės sprendimu ateityje čia atsikraustys iš laikinų patalpų Vokiečių gatvėje Vilniaus miesto muziejus. Išskirtinio istorinio pastato pertvarkymui bus skelbiamos tarptautinės architektūrinės varžytuvės.
Architektūrinių varžytuvių keliu bus renkamas geriausias rūmų sutvarkymo ir pritaikymo muziejaus reikmėms sumanymas. Vilniaus miesto muziejus Kirdiejų rūmuose galėtų pradėti veikti 2026 metai
„Nors savo muziejus turi visi didieji Europos miestai, Vilnius labai ilgai tokio neturėjo. Prieš dvejus metus įkurtas muziejus kol kas lankytojus priima laikinose patalpose, kur neturi pakankamai vietos pristatyti didžiausią Lietuvos miestą – Vilnių.
Pačioje sostinės širdyje, prie Katedros aikštės esantys rūmai tam idealiai tiktų. Tikiu, kad šį kartą pavyks atgaivinti ir įveiklinti šį pastatų kompleksą“, – kalbėjo Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė.
Kirdiejų rūmų kompleksą, kuris įtrauktas į valstybės saugomų objektų sąrašą, sudaro trys pastatai: oficina, vežiminė ir pagrindiniai rūmai.
Pirmajame pagrindinių rūmų aukšte atsiras lankytojų centras, švietimo erdvė, skaitykla, suvenyrų parduotuvė. Antrasis aukštas bus skirtas nuolatinei Vilniaus pažinimo parodai.
Trečiajame aukšte – palėpėje veiks laikinos parodos. Oficinoje įsikurs kavinė ar užkandinė.
Vežiminėje vyks renginiai, dalis patalpų bus skirta saugoti muziejaus rinkinius, taip pat bus patalpos muziejaus administracijai. Vidinį kiemelį ketinama pritaikyti lauko renginiams.
400 metų istorija
Kirdiejų rūmų atgaivinimo istorija – ilga ir paini. Istoriniuose šaltiniuose renesanso stiliaus Kirdiejų rūmai pirmą kartą paminėti XVII a. pradžioje.
Po pirmojo savininko Vladislovo Antano Kirdiejaus mirties rūmai ėjo iš rankų į rankas, buvo nuniokoti. Nuo XVIII a. perduoti Vilniaus universitetui, juose gyveno universiteto profesoriai.
Rūmams priklausiusioje teritorijoje įkurtas botanikos sodas yra dalis dabartinio Bernardinų sodo.
Po 1830–1831 metų sukilimo, uždarius Vilniaus universitetą, rūmuose apsigyveno kareiviai, generolai. Tarpukariu čia veikė valgykla, sovietmečiu – įrengti butai.
Dar aštuntajame dešimtmetyje rūmuose ketinta įrengti restoraną, tačiau planai neįgyvendinti. Po Nepriklausomybės apleistas patalpas atrado benamiai ir asocialūs asmenys.
Čia buvo gerai žinomas „Barboros skvotas“.
2004 m. Kirdiejų rūmai buvo išnuomoti verslininkams, kurie ilgalaikės nuomos sutartimi įsipareigojo sutvarkyti rūmus ir įrengti čia viešbutį, konferencijų centrą. Bet viskas taip ir liko pažaduose.
Nors rūmai buvo šiek tiek aptvarkyti, rekonstrukcija sulaukė priekaištų iš paveldosaugininkų ir statybos buvo sustabdytos.
Savivaldybė kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo, iki pat 2021 m. virė teisminiai ginčai. Visą tą laiką rūmai stovėjo apleisti.
