Šeštadienis, 26 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

www.alkas.lt
2022-12-30 20:20:53
40

Šių metų paskutinėje laidoje mes nusprendėme pakalbėti su Inga Baranauskiene apie pastaruoju metu vis iškylančią aktualiją – vadinamąją Lietuvos „karalių“ bylą: ar reikia mums Lietuvos viduramžių valdovus vadinti „karaliais“?

Taip neva yra teisingiau pagal storos, bet ne visada į temą parašytos knygos „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“ autorių Algimantą Bučį, kuris, matyt, norėjo „užmušti“ tokiu storiu ir net ir gyrėsi, kad pusantro kilogramo argumentų surinkta.

Jis ne tik parašė tą knygą, bet ir toliau aktyviai veikia politiškai – skatina Lietuvos valdžios institucijas pereiti prie tokio naujo įvardijimo, netgi nugremžti nuo Gedimino paminklo užrašą „Lietuvos didysis kunigaikštis“ ir pervadinti „karaliumi“. Ir šiaip kaip nors įstatymais tai įteisinti, priversti visus vadinti Lietuvos valdovus „karaliais“, nes taip, anot jo, yra teisinga…

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Lietuvos karaimų kilmė
  2. „Aktualioji istorija“: Baltarusiai ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
  3. „Aktualioji istorija“: Kryžiaus žygių pėdsakais: nuo Romos iki Lietuvos ir Žemaitijos (video)
  4. „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius
  5. „Aktualioji istorija“: Gedimino laiškai
  6. „Aktualioji istorija“: Algirdo laiškai
  7. „Aktualioji istorija“: Kur Birutės kapas?
  8. „Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)
  9. „Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Žygimanto Kaributaičio likimas
  11. „Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video)
  13. „Aktualioji istorija“: Lietuvos Seimo ištakos viduramžiais (video)
  14. „Aktualioji istorija“: XVI amžiaus Lietuvos seimeliai ir Seimas (video)
  15. „Aktualioji istorija“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 40

  1. P.Skutas says:
    3 metai ago

    Jeigu liet.žodis kūnas – rus. tielo (tulovišča), o prūs. tula (tola) – žemė, tai kūnas = žemė. Tokiu atveju žodis kunigas laikytinas pasidarytu iš žodžio ‘kūnas’ kaip reiškiančiu su žemės nuosavumu susijusį požymį. Suprantama, kad tapus kunigu buvo būtina turėti tam tikrą nustatytą nuosavos žemės kiekį. Taigi kunigu yra asmuo, kuriam žemė priklauso nuosavybės teise. Bet žodį kunigas, kunigaikštis laikyti germaniškos kilmės nėra jokio pagrindo. Rusų ‘kniazj’ laikytinas iš pradinio rus. ‘kunezj’, t.y. taipogi iš baltų ‘kunigas’ gautas pavadinimas. Gotų ‘kuning’ taip pat galimai yra iš liet. kunigas, o ne iš germ. žodžio šeima. Ir tai nenuostabu, nes dar Tacitas aisčius paminėjo kaip geresnius žemdirbius už germanus. Beje, pats žodis liet. šeima yra iš žodžio kiemas, taigi taip pat kilęs iš žodžio susijusio su žemės nuosavumu.
    Šie pavadinimai radosi vystantis žemdirbystei bei atsiradus feodaliniam žemės nuosavybės teisės institutui.
    Aišku, kad Karaliaus titulas, kuris vedamas iš vardo Karolis, taipogi galėjęs turėti senąją baltų vardo tradiciją, kuris savo reikšme gali būti susijęs su pradiniu įskūrimu nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Dėl to vakarų slavuose, išskyrus Rusiją, taip lengvai prigijo.
    Dėl Rex reikšmės, tai iš tikrųjų jis reiškia rikiuoti, tvarkyti, t.y. valdyti, o ne būti žemės , teritorijos savininku. Tokiu atveju kunigo, kunigaikščio titutas yra aukštesnis už rex’o.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      3 metai ago

      Iš tikrųjų būtų įdomu „atknisti“, kaip save vadino viduramžių Lietuvos valdovai… Manau, jog kunigaikštis (kad ir didysis), tskant, „kniazius“ turėjo būti pavaldus viršesniam už jį valdovui, pvz., kokiam nors karaliui ar chanui. O kam buvo pavaldus didysis kunigaikštis Gediminas? Juk jis buvo suverenus Lietuvos valdovas ir būti kažkokiu „kniaziumi“ niekaip negalėjo! Kažin ar pripažinimas Lietuvos valdovus buvus kunigaikščiais („kniaziais“) nėra pataikavimas rusų nacionalistorikams, kuriems žodis „Lietuvos karalius“ buvo kaip raudonas skuduras jaučiui?

      Atsakyti
      • stuoka says:
        3 metai ago

        Atsakymas paprastas: didysis kunigaikštis Gediminas nebuvo niekam pavaldus. Yra toks (dvi)žodis lietuvių kalboje – „didysis kunigaikštis“, ir mes žinome, ką jis reiškia. Mums nereikia jokių kompasų su „kniaziais“.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          3 metai ago

          Gerbiamasis, bet rusų nacionalistorikai mūsų suverenius valdovus vadina būtent „kniaziais” (beje, jų „kniaziai“ buvo pavaldūs chanams!), o Lietuvą – „kniažestvo”!!!

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            3 metai ago

            Žinoma. O kaip kitaip? Argi gali šalia Rosijos būti nepriklausomų valstybių ir jų vadovų? Tik jau ne rosijanų galvose tai įmanoma. Jei jie „litvinuose” ir kitose tautose matė tik jiems priklausančias aveles, kurioms maloningai leidžia dar truputį laisvai „pasiganyti”, bet tuoj suvarys į gardą, tai taip ir vadino.
            O kol mūsų istorikai neišstudijuos Vakarų archyvuose turimų dokumentų, kaip tai padarė venesuelietė Statkutė ir kt., tol Kremliaus „mokslo archyvais” vadovausimės.

          • stuoka says:
            3 metai ago

            Vargeli, ką jūs darytumbit, jei tų rusų istorikų nebūtų?

        • Antanas says:
          3 metai ago

          P.S. Tarp kitko, latviškai „kunigaikštis“ yra „princis“! Ir ką gi bendro turi tas „princis“ (princas) su valstybės suverenaus valdovo pareigybėmis?

          Atsakyti
        • Antanas says:
          3 metai ago

          P.P.S. O „didysis kunigaikštis“ latviškai – „lielhercogs“ (atseit didysis hercogas!). Tada gaunasi, kad Lietuva buvo didžioji hercogystė?! Kažkokia nesąmonė!

          Atsakyti
      • P.Skutas says:
        3 metai ago

        Pirmiausiai derėtų išsiaiškinti, kaip pačių lietuvių ar kaimynų buvo vadinta tarkim Gedimino ar Algirdo laikais buvusi šalis. Ar – tik vardu Lietuva, kas faktiškai reikštų, kad ji yra suvereni valstybė ir kad vardą – gavusi nuo per jos gyvenamą teritoriją tekėjusios, vadinasi jai priklausiusios, upės Lietos, taip, matyt, senovėje buvo vadintas Nemuno vidurupis ar Neries upės didžioji dalis. Pagal tai, kad tais laikais karalių valdomos šalys vadinosi karalystėmis, išeitų, jog Lietos/ Lietuvos kaip kunigaikštystės pavadinimas turėjo rastis iš jos valdovo kuningo, kunigo pavadinimo. Tokiu atveju, esant šalies vardui ‘Lietuva’, ji būtų suprantama kaip lietuvių gentinės priklausomybės žemės valstybė, o prie Lietuvos vardo itorijos eigoje dar prisidėjus žodžiui kunigaikštystė – šalis tampa teisiškai suprantama kaip kuningo asmeniui priklausančios žemės (teritorijos) valstybė. Dėl šių pasikeitimų šalies kaip valstybės suverenumo laipsnis nepasikeitė. Pasikeitė tik žemės (teritorijos) nuosavybės forma- ji iš gentinės tapo asmenine (privačia).
        Karaliaus arba rex’o vardas yra gerokai vėlesnių feodalizmo plėtojimosi laikų šalies žemių valdovo, t.y. jų valdytojo, o ne savininko pavadinimas – titulas. Tai rodo katalikų pasaulio praktika – imperatoriai, karaliai , rex’ai buvo pavaldūs Popiežiui, o jų valdyta žemė (teritorija) buvo bažnytinė šv. Petro nuosavybė. Tad būti savininku ir valdovu teisiškai yra skirtingos sąvokos.
        Baranauskai mini 1366 metų didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sutartį. Tačiau, deja, nepabrėžia, kaip vadinosi šalis, kurios didžiuoju kunigaikščiu Algirdas tituluojasi joje.
        Tokiu atveju manytina, kad, Gediminas savo laiškose pasirašydamas rex’o, o ne kuningo titulu, prieš Popiežių žeminosi savo statusą ir dėl to Vatikano buvo suprasta, kad jis nori krikštytis, t.y. tapti pavaldžiu Popiežiui su žemėmis, kurias turėjo kaip jų kuningas -savininkas. Iš čia radosi ta Gedimino pasižadėjimo krikštytis problema.
        Tai va toks tas “atknisimas” kaip save vadino “viduramžių Lietuvos valdovai”. Taigi gal pirmiausiai reikalinga deramai šviesti Tautą ir pasaulį apie savo istoriją, o ne tūnoti 30 metų lenkiškoje istorinėje ir tautinėje sąmonėje.

        Atsakyti
        • gintautas says:
          3 metai ago

          Kas nezino – tai atskleisiu paslapti -Nemunas surenka i save visa lietu iskritusi Lietuvoje ir dalij Baltarusijos.Na dar ir istirpes sniegas bega Nemunu,Taigi – Nemuno baseinas – tai Nemuno Lietuva.Bet pavadinimas gali buti dar senesnis nuo zodzio Niemti – kas reiskia tirpti,Pav.’nuniemo ranka’=’nutirpo ramka’.Taigi Lietuva buvo padengta ledynu ,kuris tirpo ir per dabartine Lenkija bego i Baltijos /Joldijos/ jura.Be to yra uzrasyta krastotyrininku – ‘Danguje Dievas prausesi ir is jo bliudo i Zeme nutisko vandens lasu.Is tu lasu ir atsirado zmones’,Kaip tokius vadinti – pav,’prusai’.nuo zodzio praustis,arba ‘lietuviai’ nuo zodzio ‘lieti’.Bet yra latviskas variantas ‘lieta’- ‘dalykas’ ir rusu ‘dielovyje liudi’ ,o lietuiu ‘leiciai’ ir yra valstybes aparato – ‘dalyko zmones’,tvarke ‘lieta’-kunigaikscio dalykus =reikalus.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            3 metai ago

            Veiksmažodžio užniemti tiksliausia reikšmė yra apmirti, sustingti, o rankos ar kojos nutirpimas ir yra tapimas nejautria, negalinčia atlikti savo turėtos paskirties – jų apmirimas. Nemunas kaip ir yra vietomis išplatėjantis – apmirštančios tėkmės upė, pagaliau tuo didžiuoju tėkmės apmirimu yra Kuršių marios.
            Taip, kad Nemuno vardo atmintį sieti su ledynų tirpimu vargu ar būtų pagrindo ir reikalingumo.
            Pagaliau ‘ištirpo’ reiškia ir pradingo – išsiplėtojusioje vietoje (raiste) Nemuno tekėjimas pradingsta, o toliau vėl atsiranda.
            Dėl Lietuvos ir Prūsijos vardų tai juos, regis, kolkas kalbos mokslas nepajudinamai susieja su vandenvardžiais.

          • >P.Skutas says:
            3 metai ago

            Lenk. niemy = nebylys; ru. ne molvitj, nem/nemoj, nemec = netarti, nebylus/nebylys, vokietis (nes, jei rusiškai nekalbi, tai ir nesiskaito, jog kalbi)

          • P.Skutas says:
            3 metai ago

            “>P. Skutas”
            Čia tokie išvedžiojimai tai – XiX amžiaus mokslo gebėjimų lygis. Be abejonės slavų žodis ‘nemcy’ gali būti radęsis nuo Nemuno pavadinimo, bet tokiu atveju liet. žodis vokietis būtų sietinas su Vokės upės pavadinimu bei laikant, kad nem- ir žem- šaknų pirmojo garso skirtingumas yra tik tarminis to paties žodžio.

          • >P.Skutas “>P. Skutas” says:
            3 metai ago

            Ne, tai nei išvedžiojimai, nei siekimas kokio nors lygio. Tai tik „saviraiška”. Greičiau – tamstos paminėto „užniemti” pažadinti smagūs jaunystės prisiminimai, kai man buvo aiškinta, kodėl jie vokiečius taip keistai vadina.
            Su upėvardžiais irgi nesieju, nes nesirengiu užgrobti man nepriklausančią sritį. 🙂

        • zmoniu says:
          3 metai ago

          neteko dar girdeti,kad kas sakytu apmire ranka,pirstai,koja ,nosis.Sako isi mano pazystami arba ‘nutirpo’,arba ‘nuniemo’ -taigi tirpti ir niemti sinonimai,O, kad Lietuva is Jonavos rajone kazkokio Lietaukos upelio pavadinimo,kazkaip nesinori tiketi taip kaip ir is triubos lituzba.

          Atsakyti
        • gintautas says:
          3 metai ago

          niemcas-niemka-vokietis ir nebylys,o lietuviai vadina vokieciu nes nesuvokia ka tas zmogus kalba.Gali buti, kad ‘svabas’ nuo zodzio ;vapeti;,saksas nuo zodzio ‘sakyti’,ar ‘zakseti’.Kodel taip gali buti ,nes pav.Romos laikais Vokietijos upe ‘Vesel’=vesa vadinosi ‘Visurgis’-vesus vanduo surkiasi-sunkiasi.Pas mane upelis Vesurkis.Visurgis ir Viesurkis labai panasu,

          Atsakyti
          • jo says:
            3 metai ago

            todel kad ten baltai gyveno…..
            Visurgis, Laba(elbe),Sventine(schwentine),
            Odra(oder)….

        • gintautas says:
          3 metai ago

          Del baltu gyenimo Vokietijoj,gal ten ir ne baltai ,o patys snieji germanai,pa gotu kalboj ,daug grynai lietuvisku zodziu,tas pat pas trakus.Taigi indoeuropieciai,kuo senyn tuo panasiau i lietuviu kalba.Genetika rodo ,kad haplogrupe R1a1 ribojasi su R1b1 Rytu Vokietijos siena.Ir R1a1 rasta Skandinavijoj,todel galima suprasti kodel dabartiniai krikstyti skandinavai sunkiai perskaito runu uzrasus ant akmenu,o kai kas perskaito ,kad tai lietuviu kalba uzrasas.

          Atsakyti
      • gintautas says:
        3 metai ago

        o kaip Anglijos kniaziai – KING of England irgi ten rusai padirbejo.

        Atsakyti
    • gintautas says:
      3 metai ago

      seima – tai sueima-suejimas-seimas -agliskai seim-keletas

      Atsakyti
  2. juras says:
    3 metai ago

    avinausku mastysena nepagydoma !
    su naujais metais !!!

    Atsakyti
  3. stuoka says:
    3 metai ago

    Ačiū, viskas gerai pagrįsta – istoriškai ir kitaip. Pervadinimas turėtų šiokią tokią prasmę, jei tikrai žinotume kaip buvo. O Lietuvos valstybė buvo vadinama kunigaikštyste, kunigyste, kiek žinoma. Aiškinti kitiems kas yra didysis kunigaikštis yra dvikalbių žodynų reikalas, nes mes tai žinome. Keista tik, kad Dainius Razauskas, prieštaraudamas savo paties nusiteikimui, pasiduoda šitam vajui.

    Atsakyti
  4. Atsisveikinimai says:
    3 metai ago

    Apžvalga: 2022-ųjų netektys Lietuvoje
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/apzvalga-2022-uju-netektys-lietuvoje.d?id=92158709

    Atsakyti
  5. Bartas says:
    3 metai ago

    Rymo papa (vakarai) mūsų valdovus vadino karaliais , maskovija (rytai) vadino “kniaziais”. Tai ir pasiskirstom. Kas su vakarais , dainuodami pritariam gitara, o kas su rytais – balalaika, tik neužmirškit užsimesti “vatufkės”.

    Atsakyti
    • stuoka says:
      3 metai ago

      Tik nepamirškit, kaip mes patys save vadinom, užsižiūrėję į papas ir maskolius.

      Atsakyti
    • jo says:
      3 metai ago

      Bravo Bartui !

      Atsakyti
    • Antanas says:
      3 metai ago

      +++ !!!

      Atsakyti
    • gintautas says:
      3 metai ago

      as issikirpes kelniu uzpakali ,valgau skeriukus ir laukiu baziniu ismoku,zodziu noriu nieko netureti/nu,nebent skola/ ir buti laimingu – turbut suprantat ,kad as uz Vakarus, bet apsirenges tik panesiotom vakarietiskom kurtkem -taigi veik tas pat kas vatupke,

      Atsakyti
      • tai says:
        3 metai ago

        tokiame didžiuliame skurde esi, kad net naujos striukės neįgali nusipirkti? O dėl nemokamos sriubos stovi pusę dienos eilėje? Dirbti nežadi?

        Atsakyti
  6. V. R. žodis says:
    3 metai ago

    Valstybingumo iššūkis. Vytautas Radžvilas
    – youtu.be/f1C4C7CNYq4

    Atsakyti
  7. Koningh unde hertoghen says:
    3 metai ago

    Viskas labai paprasta- Livonijos ordino raštuose viduriniaja vokiečių žemaičių kalba Gediminas vadinamas Lietuvos karaliumi-koningh van Lettowen . Viduriniaja vokiečių žemaičių kalba kunigaikštis yra hertogh .

    Atsakyti
    • studentui iš užsienio says:
      3 metai ago

      „Kada įvardžiuotinių žodžių galūnėse rašomos nosinės raidės?
      • įvardžiuotinių žodžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko priešpaskutiniame skiemenyje, pvz.: gerąja, pirmąja, savąja, būsimąja, gerąsias, pirmąsias, savąsias, būsimąsias.“ – VLKK.
      1) „Kalba“ ar tarmė?
      2) „Vidurinioji“ ar vidurio?

      Atsakyti
      • >> says:
        3 metai ago

        Middelnederduits.

        Atsakyti
  8. gintautas says:
    3 metai ago

    Apsirgom rusofobija ir turbut nepagydomai nei skiepai nepadeda,Kokie mes kietiakai,issilavine,grazus,turtingi ir ttt ,o rusai prasigere negrazus vatufkiniai ubagai.Bet REALYBE – tie gudruciai, is LDK mazai kas liko ir toliau nyksta su pagreiciu,o tie pusdurniai bijokai vatufkiniai rusai kazkaip eme ir issipute ir puciasi toliau.PAMASTYMUI

    Atsakyti
  9. Nuoroda says:
    3 metai ago

    O mums kai kas kai ką atsiuntė:
    – youtube.com/watch?v=6mrb5NcoBYY
    „Naujametis Putino sveikinimas
    Siaubingas fonas. Putino žodžiai primena prieš 80 metų iš Maskvos kalbėjusio diktoriaus Levitano žodžius, tik skirtumas tas, kad Putinas nepajėgė bent suvaidinti Levitano dvasingumo. Tokios demagogijos iš Putino turbūt nesitikėjo net bent šiek tiek mąstantys rusai.”

    Atsakyti
    • gintautas says:
      3 metai ago

      su Naujais Metais visus,Sekmes visur ir visada,

      Atsakyti
  10. gintautas says:
    3 metai ago

    su Naujais Metais visus,Sekmes visur ir visada,

    Atsakyti
  11. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    > P. Skutas 16 val ago
    VU geologų (Kavoliūtė) teigimu, upės Lietuvoje, grįžtant ledynui į šiaurę, užėmė priešledynines savo vėžes, todėl, gerb. P. Skutai, kai kurie jūsų teiginiai, tikrai yra patrauklūs..

    Atsakyti
  12. gintautas says:
    3 metai ago

    Speju ,mums jau renkamas KARALIUS kilmingos karaliskos gimines ir eiti i kunigaikscio pareigas tas padla nenori,Tad kunigaikstyste reik paverst karalyste,Buvo toks projektas prieskarij,bet liko neigyvendintas.Gal pritarciau tokiu atveju,

    Atsakyti
  13. Avinauskams says:
    3 metai ago

    Reikia buti tikrai uzsispyrusiu Avinu kad nematyti
    skirtumo tarp Kunigo ir kunigaikscio….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pranzcūzija pripažino Palestiną
Užsienyje

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

2025 07 25
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25
Elektra
Energetika

II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai

2025 07 25
Sraigtasparnis
Lietuvoje

VSAT pristatė naujus orlaivius

2025 07 25
Baltijos jūros krantų stebėsena
Gamta ir ekologija

Paskelbti Baltijos jūros krantų pokyčių stebėsenos rezultatai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Genadijus M apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Globalistas apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tautos valia prieš biurokratinę cenzūrą: referendumo dėl turto neapmokestinimo iniciatoriai kreipėsi į teismą
  • Kaip vėsinti namus be kondicionieriaus? 7 paprasti, bet veiksmingi būdai
  • Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“
  • Vilniuje prasideda kelionės elektriniu laivu Nerimi

Kiti Straipsniai

Langų uždangalai

Kaip vėsinti namus be kondicionieriaus? 7 paprasti, bet veiksmingi būdai

2025 07 25
Padėkos iškilmės

Rekordinis šimtukų skaičius Kaune: geriausiai pasirodę abiturientai ir jų mokytojai iškilmingai apdovanoti rotušėje

2025 07 25
Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2025 07 25
Vytautas Bajoras

Telšių rajone matematikos mokantis V. Bajoras: Svarbu surasti būdą kalbėtis su mokiniu

2025 07 25
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d.

V. Juozapaitis. Valstybinės kalbos niekinimas vidurvasario tyloje

2025 07 25
Naumiesčio ir Širvintos panorama nuo dešiniojo Šešupės kranto. Apie 1925 m. | lnm.lt nuotr.

Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę

2025 07 25
Klaipėdos universitete pasodintas ąžuolas Lietuvos karo laivyno 90-mečiui paminėti

Klaipėdos universitete pasodintas ąžuolas Lietuvos karo laivyno 90-mečiui paminėti

2025 07 25
Čiurlionio gimtadienį kultūros bendruomenė kviečiama švęsti kuriant naują paprotį – Kultūros dieną

Čiurlionio gimtadienį kultūros bendruomenė kviečiama švęsti kaip Kultūros dieną

2025 07 24
Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

2025 07 24
Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius kviečiamas pasinaudoti beveik 16 mln. eurų investicijomis

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius kviečiamas pasinaudoti beveik 16 mln. eurų investicijomis

2025 07 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Genadijus M apie D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Globalistas apie A. Medalinskas. D. Trampo pažadai: viltys, rūkas ir ir leidimas dar 50 dienų daužyti Ukrainą?
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Jonas apie V. Juozapaitis. Valstybinės kalbos niekinimas vidurvasario tyloje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Darius Kuolys | Asmeninė nuotrauka

D. Kuolys. Apie Lietuvos mokykloms parengtą naująją rusų kalbos ir literatūros programą ir rusų imperines nuostatas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai