Lietuvos Romuvos bendruomenė ir Lietuvos ramuvų sąjunga senovės baltų kultūrą, papročius ir senąjį baltų tikėjimą jaunajai kartai perteikia kasmetinėse Ramuvos stovyklose, kurios jau daugelį metų yra rengiamos gamtos apsuptyje – Dvarciškiuose, Švenčionių rajone.
Kiekvienais metais stovykla paskiriama vis naujai baltų kultūros pažinimo sričiai.
2014 metais Ramuvos stovykloje „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“ buvo kalbėta apie šventąją Ugnį. Ne veltui baltai buvo vadinami Ugnies garbintojais, nes per Ugnį bendraujamama su Dievais, per Ugnį apsivaloma nuo blogio, per Ugnį mirusieji keliauja į Anapilį. Visos svarbiausios šeimos ir bendruomenės apeigos atliekamos prie Ugnies…
Paklausykime V. Kašinsko pasakojimo.
Įdomu, kad Ugnies deivė turi dar ir lazdelę, mirusiajam į aną pasaulį einant pakeliuiį ranką įduoti. Tikrai gražu paskaitą, iliustruotą dar ir autoriaus tapytu paveikslu, buvo išklausyti. Norėtųsi Tėviškės alke visas senas apeigas, mirus žmogui, ir jį, pavyzdžiui, deginant, iš kitų paskaitininkų lūpų išgirsti.
Būtų gražu, kad, atkūrus Perkūno, kitaip Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos analogą kur Lietuvoje (o ten buvo deginami kunigaikščiai), ten, o ne kur Kėdainiuose ar Suvalkuose, norėtų būti sudegintas,-a, pavyzdžiui, žymi kokia nors mūsų asmenybė kartu su senovinėmis arba naujovinėmis (pvz. Vatikano katalikų bažnyčios) apeigomis – tebūna taip!
• Ketvirtadienio „Vakaro žiniose“ skaitykite: Protėvių slaptieji ženklai, leidžiantys perskaityti Kūčias
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/ketvirtadienio-vakaro-ziniose-skaitykite-proteviu-slaptieji-zenklai-leidziantys-perskaityti-kucias/