Seimas gyvendindamas Valstybės kontrolės audito rekomendacijas, Seimas priėmė Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo tobulinami profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimo mechanizmai. Įstatyme nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų kultūrinės edukacijos projektų finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos perkeliamas į Kultūros ministeriją, kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos finansavimas ir salių, kitų erdvių nuomos išlaidų kompensavimas koncentruosis Lietuvos kultūros taryboje. Dabar šitas finansavimas ir sprendimai dėl jo vyksta Kultūros ministerijoje.
Atsižvelgiant į Vyriausybės didinamą minimalią mėnesinę algą, nuo 460 eurų iki 637 eurų padidintas profesionaliojo scenos meno įstaigų (teatrų, koncertinių įstaigų ir cirko) kūrybiniams darbuotojams, kurie viešo spektaklio, koncerto ar kito renginio metu atliko profesionaliojo scenos meno kūrinius (dirigentai, orkestrų, instrumentinių ansamblių muzikantai, cirko artistai, dramos bei lėlių teatrų aktoriai) ir dėl profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta jų darbo sutartis, kompensacinių išmokų dydis.
Įstatyme suteikiama daugiau sprendimų laisvės profesionaliojo scenos meno įstaigoms – jos nebeturės su ministerija derinti teatrų ir koncertinių įstaigų struktūros ir pareigybių sąrašo, teatrų ir koncertinių įstaigų gastrolių organizavimo tvarkos. Atsisakyta kūrybinių darbuotojų atestavimo procedūros, dubliuojančios darbuotojų kasmetinį veiklos vertinimą.
Nustatyta, kad nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai į pareigas bus priimami 5 metų kadencijai konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties nacionalinio teatro ar tos pačios nacionalinės koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo galės būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pasibaigus pirmai kadencijai, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios savivaldybės institucijos sprendimu, vadovas galės būti skiriamas be konkurso antrai 5 metų kadencijai, jeigu jo vadovaujama įstaiga kiekvienais kadencijos metais pasiekė tiems metams savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose nustatytus rodiklius.
Siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos įstaigoms ieškant partnerių ir bendradarbiaujant su užsienio valstybių įstaigomis bei papildomai apsaugoti viešąjį interesą užtikrinant tinkamo lėšų panaudojimo kontrolę, įstatyme tikslinamas profesionaliojo scenos meno įstaigų sudaromų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių teisinį reguliavimas, didėja jungtinių veiklos sutarčių laikotarpis.
Iki šiol galiojusiame įstatyme jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis negalėjo būti sudaryta ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Priimtais pakeitimais reglamentuota, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčių, kurios buvo sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, galiojimas šalių susitarimu gali būti pratęsiamas iki 20 metų nuo jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo dienos.
„Tai pirmiausia yra svarbu, nes mes kalbame apie įvairias bendras partnerystės kooperacijas, kurios trunka tikrai, tarkime, kad ir dešimt metų. Tai yra labai sunku užtikrinti, kai mes turime jau įstatyme įrašytą penkerių metų terminą. Tiesiog tai neaprėpia šitų dalykų“, – projekto pristatymo metu sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
