1947 m. Lietuvos partizanų vadai į Vakarus net du kartus sėkmingai išsiuntė savo pasiuntinius, kad prasiveržę pro geležinę uždangą, jie nuneštų laisvajam pasauliui žinias apie okupuotos Lietuvos žmonių kančias ir pagalbos prašymą.
Jau prabėgo 75-eri metai, kai 1947 m. gegužės ir birželio mėnesiais Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei Juozas Lukša-Skirmantas (jų kelionės slapyvardžiai buvo Vytautas ir Kęstutis), lydimi Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanų (Alekso Kelerio-Stumbro, Bonifaco Rutkausko-Rudaičio, Stasio Gurevičiaus-Nykštuko, Antano Kvederavičiaus-Šeškadančio, Antano Šliaužio-Dagilio, Antano Marcinonio-Balandžio), remiami ryšininkų, pagalbininkų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, sėkmingai atliko savo misiją.
Nukeliavę iki Gdansko ir perdavę atsigabentus partizanų dokumentus pasiuntiniui iš Vakarų, grįžo į tėvynę.
Svarbiausias perduotas dokumentas – memorandumas, skirtas Lietuvos diplomatinio korpuso vadovui užsienyje Stasiui Lozoraičiui.
Šią J. Krikščiūno ir J. Lukšos kelionę į Vakarus organizavo Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys ir Dainavos apygardos vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis.
Daug prie kelionės sėkmės prisidėjo Vytauto rinktinės vadas Vitalius Vytautas Gavėnas-Vampyras, kurio žinioje buvo ir garsioji rinktinės ketvirtoji kuopa, nuolat veikusi Lenkijoje, turėjusi sienos kirtimo kelius ties Kalvarija, Sangrūda, Liubavu.
Antrąjį Lietuvos partizanų pasiuntinių kelionę į Vakarus rengė Tauro apygardos vadas A. Baltūsis-Žvejys ir BDPS Prezidiumas, nes Dainavos apygardos vadas D. Jėčys-Ąžuolis 1947 m. vasaros pabaigoje žuvo drauge su keliais štabo nariais.
Kadangi J. Lukša įspėjo, jog tuo pačiu keliu prasiveržti į Lenkiją vargu ar pavyks, buvo nuspręsta iš pradžių keliauti per karo nusiaubtos Prūsijos žemes (dabar Kaliningrado sritis), o paskui per Lenkiją stengtis pasiekti Vakarus.
Juozas Lukša-Skirmantas į šią kelionę išvyko su Kazimieru Pypliu-Mažyčiu (kelionės slapyvardžiai Skrajūnas ir Audronis). Antroji kelionė už geležinės uždangos prasidėjo 1947 m. gruodžio 14 dieną.
LGGRTC vyr. istorikų Dariaus Juodžio ir Daliaus Žygelio teigimu, ją vykdyti padėjo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės nariai: Juozas Kriaučiūnas-Butautas, Leonas Vizgirda-Keleivis ir Vincas Štrimas-Šturmas.
Kai Lenkijos lietuviai ryšininkai perėmė pasiuntinius savo globon, Žalgirio rinktinės atstovai grįžo į Lietuvą.
Į Vakarus partizanų buvo išgabenti du labai svarbūs dokumentai:
Lietuvos Respublikos Rymo katalikų laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII ir laisvės kovotojų pasirašytas memorandumas Suvienytosioms Nacijoms ir Keturių Užs. Reik. Ministrų Tarybai.
Visiems trims partizanų pasiuntiniams į Vakarus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Prezidiumo 1950-12-31 nutarimu suteikti Laisvės kovotojo karžygio garbės vardai.
Dokumentas pasirašytas Adolfo Ramanausko-Vanago.
Literatūra ir šaltiniai:
Dalius Žygelis, Darius Juodis „Antrasis partizanų žygis į Vakarus“, čia, žiūrėta 2022-12-07.
„Laisvės kovos karžygys“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, čia, žiūrėta 2022-12-07.
Nu ir ka laimejo tuose Vakaruose- Baronkos skyle.Luksa su kitu JAV lietuviu ameru lektuvas su parasiutais ismete net kitoj vietoj ,negu buvo numatyta,nes tas JAV lakunas taip patare,nes paaiskino, kad ismetimo vieta gali buti jau isduota amerikonu rusam .Ir tas su Luksa Daumantu atskraidintas amerikos lietuvis tapo isdaviku ir isdave daug misko broliu,Matyt per kietu save laike,o realybej neatlaike zmogus.