Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu lankėsi Švendubrės upių pasienio kontrolės punkte, Kapčiamiesčio pasienio užkardoje ir Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos sienų sankirtos taške, kur domėjosi sienos stebėjimo sistemų diegimo procesu, aptarė papildomas priemones, reikalingas sienos apsaugos stiprinimui ir operatyvesniam pasieniečių reagavimui į pažeidimus.
„Valstybės sienos apsauga su Rusija ir Baltarusija sustiprinta maksimaliai. Fizinis barjeras, modernus sienos stebėjimas ir tinkamas pareigūnų aprūpinimas užtikrina visišką valstybės sienos apsaugą ir kontrolę. Dėkoju visiems, kurie geopolitinių įtampų laikmečiu supranta šių darbų svarbą ir mums tekusią misiją. Per metus padarėme tai, kas nebuvo padaryta per 30. Kitąmet investuosime į patrulio tako įrengimą“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Visame sienos su Baltarusija ruože planuojama pradėti pasienio patrulio tako, einančio šalia fizinio barjero ir kontrolinės pėdsakų juostos, įrengimo darbus. Tai padės užtikrinti operatyvesnį pareigūnų reagavimą į sienos pažeidimus ir fizinio barjero gadinimo atvejus. Ministrės sprendimu patrulio takas įteisintas kaip viena esminių priemonių skirtų reagavimui, migracijos kontrolei ir užkardymui. Jo sutvarkymui planuojama skirti 10 mln. eurų.
Siekiant užtikrinti veiksmingą ES išorės sienų apsaugą ir tinkamą neteisėtos migracijos kontrolę, sienos stebėjimo sistemos šiemet buvo diegiamos 6 pasienio užkardose prie sienos su Baltarusija (A. Barausko, Kapčiamiesčio, Kabelių, Adutiškio, Tverečiaus, Puškų). Tam, ministerijos pastangomis, Lietuva iš Europos Komisijos gavo 110 mln. eurų paramą.
Už sistemų diegimą atsakingi VSAT pareigūnai pranešė, kad iki metų pabaigos automatizuota sienos stebėjimo sistema bus įrengta 640 km ruože ir ja bus stebima 94 proc. valstybės sienos su Baltarusija. Likusiame apie 40 km Tverečiaus ir Puškų pasienio užkardų ruože sienos stebėjimo sistemų įrengimo darbai bus baigti 2023 m. Lėtesnį planuotų darbų užbaigimą lėmė tiekimo grandinių sutrikimai. Kol bus pilnai baigti sienos stebėjimo sistemos įrangos darbai, šie ruožai bus stebimi mobiliomis vaizdo fiksavimo kameromis. Rangovai įpareigoti kaip galima greičiau pabaigti darbus.
Pasak ministrės A. Bilotaitės, moderni sienos stebėjimo įranga ir pasieniečių aprūpinimas techninėmis priemonėmis yra VRM prioritetas.
Šiemet pasieniečių aprūpinimui pagal standartą skirta 4,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, be to, aprūpinimui panaudota ir 8 mln. eurų ES paramos lėšų. Pasieniečiai aprūpinti moderniais bepiločiais orlaiviais ir bepiločių orlaivių užkardymo priemonių komplektais, įsigyta virš 700 nešiojamų vaizdo registratorių, skirtų fiksuoti incidentus. Kariuomenė pradėjo NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų perdavimą VSAT, kitais metais tam numatyta dar 7 mln. eurų.
Įgyvendinti pokyčiai sienos stebėjimui jūroje užtikrinti – patruliavimui, persekiojimui, paieškai ir gelbėjimo funkcijoms vykdyti įsigytas patrulinis laivas ir greito reagavimo pakrančių patrulio kateriai.
Šiais metais didėjo ir pasieniečių darbo užmokestis – 3-ąjį ketvirtį jis augo vidutiniškai 5,4 proc. lyginant su 2021 m.
2023 m. vien tik sienos stebėjimo ir kontrolės techninėms priemonėms, bepilotėms skraidyklėms, patruliavimui skirtoms transporto priemonėms įsigyti numatyta skirti virš 17 mln. eurų Sienų valdymo ir vizų politikos priemonės (SVVP) programos lėšų.
Per metus pabaigtos fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybos. Įgyvendinus fizinio barjero projektą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje nutiesta 357 km koncertinos prizmės, pastatyta 453 km tvoros ir atnaujinta 76 km ankščiau pastatytos tvoros. Į bendrą fizinį barjerą buvo integruota ir apie 80 km koncertinos, kurią 2021 m. vasarą ir rudenį įrengė Vidaus reikalų ministerijos sutelktos kariškių ir ugniagesių pajėgos.
Per 2022 m. į šalį neįleista 10 863 neteisėtai valstybės sieną bandžiusių kirsti užsieniečių.
Šiuo metu akylai stebima ir visa daugiau kaip 119 kilometrų ilgio jūros siena, taip pat visas sienos su Rusija ruožas – beveik 275 km be jūrinės dalies.
