L. Kerosierius. Kada Valstybės vadovų panteone iškils paminklas Prezidentui, generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui

2017 m. liepos 5 d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje vykusio Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus renginio „Atgimimo banga“ dalyviai paskelbė kreipimąsi „Dėl LR Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikų paieškos ir perlaidojimo Lietuvoje”. Jam buvo rašoma (žr. žemiau pateikiamą priedą Nr. 1) :

Artėja Lietuvos Šimtmečio jubiliejus. Šiai iškilmingai datai paminėti atliekama labai daug svarbių darbų. Kad šį jubiliejų galėtume iškilmingai švęsti labai daug pasitarnavo partizaninio karo dalyviai ir jų vadas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Lietuvos Respublikos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis – Vytautas.

Prašome Jūsų imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų surasti LR Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto palaikai ir perlaidoti Lietuvoje. Būtų tikslinga LR Prezidento Jono Žemaičio - Vytauto vardą įamžinti Butyrkų kalėjime. 

Dėkojame visiems skatinusiems ir padedantiems vykdyti šią kilnią misiją.

Prašome Gerbiamą Prezidentę globoti šią kilnią misiją, kad LR Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikai būtų perkelti į Lietuvą“.

2018 birželio 6 d. Vilniaus Sąjūdžio taryba rašė Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei, LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui, LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui dimisijos pulkininkui Jonui Čeponiui, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei, LR Seimo nariams, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams, LIETUVOS ŽMONĖMS, Žiniasklaidai (žr. žemiau priedą Nr.2):

„Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Respublikos Prezidento Jono Žemaičio - Vytauto metais 2019-02-16 minėsime 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Deklaracijos 70 metų jubiliejų” 

Šiam Vilniaus Sąjūdžio kreipimuisi buvo skirtas ypatingas dėmesys. Labai operatyviai sureagavo Seimas ir profesorius Arūnas Gumuliauskas. Profesorius ėmėsi iniciatyvos. Valdančioji dauguma ir opozicija labai aktyviai dalyvavo rengiant įstatymines normas dėl Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto pagerbimo.  2018 birželio 30 d. Seimas 2019 metus paskelbė Jono Žemaičio-Vytauto metais.

1998 rugsėjo 4 d. Kauno miesto savivaldybės V. Matijošaičio partinė dauguma panaikino Jono Žemaičio-Vytauto mokyklos pavadinimą.

2018 gruodžio 6 d. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija nusprendžia suteikti Nacionalinę kultūros ir meno premiją rašytojui Mariui Ivaškevičiui, kurio romanas „Žali“ 2000 egz. išleistas Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondui parėmus. Visame romane niekinami laisvės kovotojai ir jų vadas Jonas Žemaitis.

Valdžiažmogiai, politikieriai, svetimų valstybių agentai ir kolaborantai džiūgavo, kad prokurorai ir teismai neapgynė nuo M. Ivaškevičiaus išniekinto vieno iš žymiausių 9 metus kovojusio ketvirtojo LR Prezidento, Lietuvos partizanų vado, generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir tuo pačiu iš viso pokario Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio.

Tada nei Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, nei Ministras Pirmininkas Sauslius Skvernelis, nei Seimo opozicija, turėdami milžiniškas komandas ir galias bei įgaliojimus nereagavo į Laisvės Kovotojų pastabas, prašymus ir protestus ir NEGYNĖ Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto.

2019-02-01 Lietuvos Mokslų Akademijos Didžiojoje salėje Vilniaus Sąjūdžio taryba kartu su partneriais ir rėmėjais paminėjo Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto metus. PAŽYMĖTINA, kad   Prazidento Jono Žemaičio-Vytauto metai valstybės mastu paminėti nebuvo.

Susirinkimas nutarime „Dėl Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikų paieškos ir perlaidojimo“ kreipėsi į aukščiausius Lietuvos vadovus ir politikus spręsti palaikų paieškos, pargabenimo ir palaidojimo Lietuvoje klausimus.

Visuomeninės organizacijos stengėsi priminti Lietuvos vadovams ir politikams, kad Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto atminimas būtų tinkamai garsinamas ir viešinamas.

2020-12-10 laiške „Palaidokime Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikus Lietuvoje“  skirtu Lietuvos valdžiai, už istorinės atminties išsaugojimą atsakingoms įstaigoms, žiniasklaidai ir visuomenei  buvo prašoma surengti Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikų perlaidojimą Lietuvos vadovų panteone Antakalnio kapinėse.

Daugybė dokumentų sugulė valstybės vadovų, politikų ir institucijų stalčiuose. Apie tai buvo rašoma spaudoje. Tačiau reikalai nepajudėjo iš vietos.

Perlaidojimo iniciatoriams buvo aiškinama, kad Rusijos Federacijos ir Maskvos institucijos neįsileidžia Lietuvos atstovų į archyvus ir Butyrkų kapinynus.

Tokie pasiteisinimai labai patiko užkietiejusiems biurokratams, Jono Žemaičio-Vytauto ir Laisvės kovotojų priešams. Prasidėjus kovido pandemijai valdžiažmogiai ir politikieriai užsibarikadavo nuo visuomenininkų. Todėl manome, kad Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto pagerbimo klausimai nebesprendžiami.

Reikėtų baigti tyčiotis iš sovietų sušaudyto Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, Prezidento, generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir Laisvės kovotojų.

2024 lapkričio 26 dieną sukaks 80 metų kai Maskvoje Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas, Prezidentas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.

Būtina iki 2024-11-26 pastatyti paminklą Vilniaus Antakalnio kapinių Lietuvos vadovų panteone Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui, Prezidentui, generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Jeigu kada nors pavyktų surasti Jono Žemaičio-Vytauto palaikus – juos galima bus palaidoti greta.

Ateis diena, kai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, Prezidento, generolo Jono Žemaičio-Vytauto pelenai ar žemių žiupsnelis bus parvežti iš Butyrkų kapinyno ir bus palaidoti Antakalnio kapinėse Lietuvos vadovų panteone. Jį pagerbs visa Lietuva.

Tau lauru spindinčią karūną,
Nupins poetai dainose,
Garbė ir meilė tau tebūna,
Per amžius mūsų širdyse.

PRIEDAI

PRIEDAS Nr. 1

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 13 metų

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų konferencijos Pirmininkui Arkivyskupui Gintarui Grušui
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui dimisijos pulkininkui Jonui Čeponiui
LR Krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui
LR Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui
LR Kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jansson
LR Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui
Lietuvos ambasadoriui Rusijos Federacijoje Remigijui Motuzui
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei Teresei Birutei Burauskaitei
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai

ATGIMIMO BANGA

K R E I P I M A S I S

Dėl LR Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikų paieškos ir perlaidojimo Lietuvoje

Vilnius, Nepriklausomybės aikštė, 2017-07-05

Iš Jono Žemaičio – Vytauto paskutiniojo žodžio teisme: „… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus.“

1944-1953 m. vykęs partizaninis karas neturi analogų pasaulyje. Partizaninio karo metu žuvo apie 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų. Daugybė buvo suimti, nuteisti, įkalinti, ištremti. 1954-11-26 Butyrkų kalėjime Maskvoje buvo sušaudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Jonas Žemaitis – Vytautas.

Daugiau kaip prieš metus eilė organizacijų pradėjo LR Prezidento (1949.02.16 – 1954.11.26) Jono Žemaičio-Vytauto palaikų paieškas, kad perlaidoti Lietuvoje. LR vyriausybė, kreipdamasi į įvairias institucijas dėl LR Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto palaikų perlaidojimo, skyrė reikiamą dėmesį.

Artėja Lietuvos Šimtmečio jubiliejus. Šiai iškilmingai datai paminėti atliekama labai daug svarbių darbų. Kad šį jubiliejų galėtume iškilmingai švęsti labai daug pasitarnavo partizaninio karo dalyviai ir jų vadas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Lietuvos Respublikos Prezidentas generolas Jonas Žemaitis – Vytautas.

Prašome Jūsų imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų surasti LR Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto palaikai ir perlaidoti Lietuvoje. Būtų tikslinga LR Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto vardą įamžinti Butyrkų kalėjime.

Dėkojame visiems skatinusiems ir padedantiems vykdyti šią kilnią misiją.

Prašome Gerbiamą Prezidentę globoti šią kilnią misiją, kad LR Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto palaikai būtų perkelti į Lietuvą.

Informuojame, kad su 2017-07-05 dienos ATGIMIMO BANGOS reportažu galima susipažinti surinkus google Atgimimo banga 5 2017 07 05 JAV lietuvių internetiniame laikraštyje www.biciulyste.com laikraštyje Lietuvos aidas ir jo svetainėje www.aidas.lt
ELTA pranešimuose spaudai, individualiuose ir visuomeninėse svetainėse. Dėkojame už viešinimą, nes tik JŪS suprantate Tėvynės meilę, kovą, auką ir pagarbą Bažnyčiai.

ATGIMIMO BANGOS vardu:

Leonas Kerosierius
Dr. Klemensas Buškevičius
Romualdas Aksomaitis
Regina Jakučiūnienė

Pasiteiravimui: L. Kerosierius + 370 674 38465, K. Buškevičius + 370 683 08790, Adresas korespondencijai: K. Buškevičius Eglyno g. 60, Šiauliai, l. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

PRIEDAS Nr. 2

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 12 metų

LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui dimisijos pulkininkui Jonui Čeponiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
LIETUVOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai

P R A Š Y M A S

Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Respublikos Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto metais 2019-02-16 minėsime 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Deklaracijos 70 metų jubiliejų.

Vilnius, 2018-06-06

2019-03-15 sukanka 110 metų, kai gimė Jonas Žemaitis. Jonas Žemaitis-Vytautas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkas 1949.02.16 – 1954.11.26 buvo Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. Raseinių gimnazijoje baigęs šešias klases įstojo į Karo mokyklą Kaune. 1929-10-06 Jonas Žemaitis buvo pakeltas į jaunesniuosius leitenantus, o lapkričio 23 d. tapo leitenantu. 1936 m. išlaikęs konkursinį egzaminą, buvo išsiųstas studijuoti į artilerijos mokyklą Prancūzijoje. Baigęs mokslus užsienyje, į tėvynę grįžo 1938 m. vasarą ir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. Greitai po to jis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 1939 m. J. Žemaitis perkeltas į Žemaitijoje dislokuotą 4-ąjį artilerijos pulką Šiauliuose.

J. Žemaitis atsisakė tarnauti sovietinėje armijoje.

1944 m. į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę, suorganizavęs apie 150 vyrų, J. Žemaitis tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu.

Vokiečiams išformavus Vietinę rinktinę, J. Žemaičiui pavyko išlikti nesuimtam, tačiau nuo šiol prasidėjo nelegalus jo gyvenimas.

1945 m. birželio mėn. J. Žemaitis buvo paskirtas Žebenkšties rinktinės štabo viršininku.

1947 m. gegužę J. Žemaitis buvo išrinktas Jungtinės Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužę Jungtinės Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardas susijungė į stambesnį Laisvės kovos sąjūdžio organizacinį vienetą, pavadintą Jūros vardu. J. Žemaitis buvo paskirtas šios Vakarų Lietuvos partizanų srities (Jūros) vadu ir netrukus ėmėsi organizuoti vieningą partizanų vadovybę.

1949 m. jis sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą. Jame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimą. 1949-02-16 buvo priimta Deklaracija, kurioje konstatuota, jog LLKS Taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika. Masinis ginkluotas pasipriešinimas tapo gerai organizuota karine struktūra, vykdančia Lietuvos valstybės savigyną prieš agresorių – Sovietų Sąjungą.

J. Žemaitis vieningai buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteiktas Laisvės kovotojo – partizano generolo laipsnis. Vadovaujant J. Žemaičiui buvo parengti pagrindiniai LLKS programiniai dokumentai, numatyta veiklos strategija.

Provokacijos ir išdavystės plito visoje Lietuvoje, tad 1950 m. J. Žemaitis nutarė LLKS Tarybos prezidiumą išskaidyti į tris sekcijas ir šitaip apsaugoti jį nuo sunaikinimo.

1953-05-30 bunkeris, kuriame slapstėsi J. Žemaitis, buvo išduotas – jis buvo suimtas. Atsisakius padėti MVD organams, 1954 m. birželio 1 d. prasidėjo teismas, kuriame J. Žemaitis buvo nuteistas – jam paskirta mirties bausmė. Nuosprendis įvykdytas 1954-11-26 Maskvos Butyrkų kalėjime.

Po penkiasdešimt metų užmirštas J. Žemaitis grįžo į Lietuvos istoriją ir visuomenės sąmonę. 1997 m. vasario 14 d. (po mirties) jis apdovanotas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu. 1998 m. sausio 26 d. suteiktas Dimisijos brigados generolo laipsnis.

2009-03-12 LR Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949-02-16 iki mirties 1954-11-26 Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

Primename, kad partizaninis karas Lietuvoje vyko 1944-1953 metais, kurio metu žuvo apie 20 tūkstančių partizanų ir jų rėmėjų. Daugelį partizanų ir jų rėmėjų sovietai nuteisė, įkalino ar ištrėmė į lagerius, kuriuose daugelis ištremtųjų buvo nužudyti arba žuvo.

Lietuva dar gerai prisimena partizaninį karą. Jis įkvėpė ryžtą sąjūdininkams atkurti Lietuvos Nepriklausomybę 1990-ųjų kovo 11 dieną ir suteikė drąsos bei dvasios stiprybės ginant Lietuvos Nepriklausomybę 1991 metų sausį. Partizaninis karas tampa dar prasmingesnis šių dienų agresijos iš Rytų akivaizdoje.

Jono Žemaičio-Vytauto veikla Lietuvos valstybei buvo išskirtinė, nes jis vadovavo sunkiomis Lietuvai komunistinio genocido sąlygomis.

Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto nuopelnai Lietuvai turėtų suartinti žmones.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba prašo Seimo 2019 metus paskelbti Lietuvos Respublikos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto metais. Parengti valstybinę programą ir numatyti lėšas programai įgyvendinti. Reikėtų numatyti LR Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikus perkelti iš Butyrkų kalėjimo kapinyno į Lietuvą ir Butyrkų kalėjimo kapinyne pastatyti paminklą LR Prezidentui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Taip pat prašome organizuoti 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Deklaracijos 70 metų jubiliejaus paminėjimą.

Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Pirmininko pavaduotojas H. Martinkėnas

Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.

Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com

Autorius yra Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas