Pakeitus mitybos įpročius, galima išvengti lėtinių ligų

Lapkričio 16 d., nuotolinis moterų universitetas „WoW University“ rengia kursą „Naujas sveikatos kodas“.

Praktiniais patarimais, kaip tinkamai maitintis ir puoselėti sveikatą, pasidalins Julija Maksimova, profesionali augalinės virtuvės šefė, ir T. Vaičiūnas.

Parodyk, kas tavo lėkštėje, pasakysiu, kas esi. Moksliniai tyrimai rodo, kad netinkami mitybos įpročiai tampa pagrindiniu lėtinių neinfekcinių ligų veiksniu.

Lietuvoje apie 90 proc. visų mirčių priežasčių sudaro mirtys nuo lėtinių neinfekcinių ligų, o apie trys ketvirtadaliai šių ligų nulemtos prastos mitybos, rizikingos elgsenos ir fizinio pasyvumo.

„Jeigu pakeistume mitybos įpročius į sveikesnius, beveik pusę lėtinių neinfekcinių ligų Lietuvoje būtų galima atitolinti arba išvengti.

2020 m. Lietuvoje buvo užfiksuota 43.000 mirčių, 90 proc. iš jų – dėl lėtinių neinfekcinių ligų.

Dažniausia mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, onkologiniai susirgimai, diabetas, virškinamojo trakto sutrikimai, lėtiniai kvėpavimo takų sutrikimai.

Visų šių ligų priežastis apie 60 proc. nulemia gyvensena ir jos stipriausias veiksnys – prasta mityba“, – paaiškina Tomas Vaičiūnas, sveikatos mokslų daktaras, gyvensenos medicinos mokslininkas, „WoW University“ lektorius.

Kaip valgome

Cepelinai su spirgučiais, kotletai su bulvių koše, sumuštinis su dešra, sriuba su grietine, mišrainė su majonezu, pieniškos dešrelės su kečupu, keptos bulvės – dažni kasdienio lietuviško raciono patiekalai.

Mokslininkas T. Vaičiūnas, apibendrindamas lietuvių mitybą, atkreipia dėmesį, kad per daug vartojame sočiųjų bei hidrintų riebalų, paprastojo cukraus, per mažai valgome vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, sėklų ir riešutų, omega-3 turinčių produktų bei gerųjų – nesočiųjų riebalų.

„Lietuvių racione per daug gyvulinės kilmės riebalų, įskaitant pieną, sviestą, sūrį.

Vartojame per daug rafinuotų tiek augalinių, tiek gyvulinių aliejų, t.y. iškaitintų, dezodoruotų ar kitaip apdirbtų gaminių.

Mūsų kasdienėje mityboje per daug ir paprastojo cukraus bei miltinių gaminių, pagamintų ne iš pilno grūdo miltų. O juose jau yra nemažai cukraus bei nesveikų riebalų“, – vardija T. Vaičiūnas.

„WoW University“ lektorius nurodo, kad mažiausiai neigiamos įtakos žmogaus sveikatai daro nesotieji riebalai.

Tokie riebalai aptinkami tik augalinės kilmės, neperdirbtuose gaminiuose: avokaduose, riešutuose, sėklose bei iš jų pagamintuose šalto spaudimo aliejuose.

Naudinga valgyti iš viso grūdo dalių miltų pagamintus gaminius: negreitai paruošiamas košes, pilnagrūdžius makaronus.

Mažai naudos sveikatai gauname valgydami perdirbtą, greitai paruošiamą ar gruzdintą maistą.

„Kokių gaminių valgome per daug turėtume vertinti per sąmoningumo prizmę.

Tipiškoje lietuviškoje virtuvėje vartojame per daug perdirbtų raudonos mėsos gaminių, t.y. įvairių dešrų ir dešrelių.

2016 m. Pasaulio sveikatos organizacija, atkreipdama dėmesį į tyrimų pakankamumą, perdirbtus mėsos gaminius priskyrė pirmos grupės kancerogenams – gaminiams, galintiems sukelti onkologinius sutrikimus, taip pat šių gaminių perteklinis vartojimas yra sietinas su daugeliu lėtinių sutrikimų.

Taigi perteklinis sočiųjų riebalų, perdirbtos mėsos, pieno gaminių, perdirbtų aliejų vartojimas ir lemia mūsų sveikatos problemas“, – kalba T. Vaičiūnas.

Ką galime padaryti

Išgirdus mokslininkų nuosprendį apie kasdienę lietuvišką mitybą, kyla klausimas – ką daryti? Ar įmanoma keisti valgymo įpročius, tačiau neatsisakyti mėgstamų patiekalų bei gaminių?

„Reikėtų mažiau vartoti neigiamą įtaką sveikatai darančių gaminių ir valgyti daugiau sveikatai naudingų: daržovių, vaisių, sėklų, riešutų ir pilnagrūdžių gaminių“, – paaiškina T. Vaičiūnas.

Kesiti mitybą bus lengviau, jei kai kuriuos gaminius ne brauksite iš raciono, o tiesiog pakeisite juos naudingesniais.

Maksimova, profesionali augalinės virtuvės šefė, „WoW University“ lektorė, atkreipia dėmesį, kad gyvulinės kilmės bei pieno gaminius galima keisti įvairiais ankštiniais: lęšiais, pupelėmis, avinžirniais.

Beje, ankštinių pakanka suvalgyti apie pusę puodelio kasdien su bet kokiu patiekalu.

„Patariame maksimaliai mažinti mėsos, ypatingai perdirbtos, vartojimą.  Sakykime, tik kartą per savaitę gaminti patiekalą iš mėsos.

Pieno gaminius skatiname keisti augalinėmis alternatyvomis. Varškę, sūrį galima keisti tofu, t.y. sojos, gaminiais, karvės pieną – migdolų, avižų, kokosų gaminiais. Į racioną naudinga įtraukti fermentuotų pupelių gaminius“, – vardija J. Maksimova.

Rafinuotus aliejus būtina keisti į šalto spaudimo aliejus, kurie naudingesni sveikatai, atkreipti dėmesį į jų rūkimo temperatūrą, jeigu naudosite juos kepimui.

J. Maksimova ragina neskubėti prisipirkti įvairių rūšių aliejų, kasdienei sveikai mitybai papildyti užtenka vieno aukščiausios rūšies šalto spaudimo aliejaus. Tereikia išsirinkti mėgstamiausią, kurio skonis patinka labiausiai.

„Įprastus baltus miltus vertėtų keisti mūsų kūnui naudingesniais viso grūdo dalių miltais. Galima išmėginti įvairių sėklų bei riešutų miltus.

Beje, šiuos miltus galima lengvai pasigaminti namuose. Tereikia sumalti norimas sėklas ar riešutus“, – kalba augalinės virtuvės šefė.

Spausdinti