Trečiadienis, 22 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Svarbus atradimas: kardiologinių ligonių gyvenimo kokybę lemia ir asmenybės tipas

www.alkas.lt
2021-12-16 10:00:14
7
Širdies ir kraujagyslių ligos | zenpr.lt nuotr.

Širdies ir kraujagyslių ligos | zenpr.lt nuotr.

LSMU tyrėjai drauge su tarptautine mokslininkų grupe, įvertinę pažintines funkcijas, jau gali numatyti ligonio artimiausių 5 metų gyvenimo kokybės rodiklius.

Atrasta, jog prastesnę gyvenimo kokybę neretai lemia specifinės rūšies ligonio asmenybės bruožai.

Išeminė širdies liga – viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje.

Šia liga sergantiems žmonėms dažnai sutrinka svarbiausios pažintinės funkcijos: dėmesys, atmintis, išmokimas, gebėjimas priimti sprendimus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Hertfordšyro universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Otavos universiteto (Kanada) mokslininkų grupės atlieka ilgalaikius mokslinius tyrimus: gilinamasi į šia liga sergančių asmenų funkcinę būklę, tiriama ir nustatoma jų gyvenimo kokybė.

Pasak LSMU Neuromokslų instituto mokslo darbuotojos dr. Nijolės Kažukauskienės, šis rodiklis – su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – pastaruosius dešimt metų laikomas vienu svarbiausių, vertinant išemine širdies liga sergančių asmenų funkcines galimybes.

Pirmas atradimas: įmanoma ilgalaikė prognozė

„Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai asmeninis savo paskirties gyvenime suvokimas, remiantis savo gyvenamosios aplinkos kultūros ir vertybių sistema.

Ieškodami sąsajų tarp sergančiųjų išemine širdies liga pažintinių funkcijų ir gyvenimo kokybės, atsižvelgėme į daugybę rodiklių: patiriamus nerimo, depresijos požymius, vaistų vartojimą, ir kt.

Nustatėme, jog reabilitacijos metu įvertinę ligonio pažintines funkcijas, jau galime prognozuoti net penkerių artimiausių metų jo gyvenimo kokybės rodiklius: kaip žmogus jausis, kaip jis pats vertins savo gyvenimą.

Tai – pagrindinis ir džiugiausias mūsų atradimas.

Tyrimo išvados patvirtino, kad dėmesingumas, atminties būklė, gebėjimas mokytis ir priimti sprendimus atlieka lemiamą vaidmenį žmogaus mąstymo procesams, savijautai, gyvenimo kokybei“, – pabrėžė dr. N. Kažukauskienė.

5 neįprasti simptomai, išduodantys širdies ligas | Pixabay nuotr.
Antras atradimas: ką lemia asmenybė?

Kitas svarbus šio tyrimo atradimas – jog didesnis pavojus patirti pažintinės funkcijos sutrikimų kyla vyriškos lyties, vyresnio amžiaus ligoniams, pasižymintiems vadinamojo D tipo asmenybės bruožais.

Jų gyvenimo kokybė neretai prastesnė.

Pasak dr. N. Kažukauskienės, D raidė šioje sąvokoje reiškia distresą (angl. distress – pavojus) – kenksmingą, trikdantį veiklą stresą. Kuo gi ypatingi D tipo asmenybės bruožų turintys asmenys?

Pirma, jie linkę į neigiamus jausmus: dirglumą, pyktį, aplinkoje pastebi vien neigiamus dalykus, dažnai būna prislėgtos nuotaikos.

Antra – šiems žmonėms būdingas socialinis varžymasis – jie vengia bendrauti, užuot pasidaliję savo išgyvenimais, juos „iškalbėję“, laiko viską savyje.

Trečia – dažniausiai tai yra apie 60 metų vyrai – tos kartos, kurioje stereotipiškai vengiama kalbėti apie savo išgyvenimus, sunkumus, norus.

„Tokie žmonės sako: aš pats viską išspręsiu. Bet dažniausiai būna per vėlu. Tikėtina, kad tokios asmenybės rūšies ligonis nepatikliai reaguos į kardiologinę reabilitaciją, neįsitrauks į siūlomas reabilitacines veiklas ar programas, skirtas keisti mitybą, fizinį aktyvumą.

Gresia užburtas ratas: dėl skeptiškų nuostatų nesprendžiant problemų, ilgainiui gyvenimo kokybė blogėja, o mirtingumas auga“, – pastebėjo tyrėja.

Mokslininkės teigimu, gera žinia yra tai, jog pasitelkus psichoterapiją, dalį D tipo asmenybės bruožų ir nuostatų įmanoma keisti.

Straipsnis – garsiame žurnale

Tyrimą atliko LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkų grupė – dr. Nijolė Kažukauskienė, dr. Adomas Bunevičius, dr. Aistė Pranckevičienė, doktorantė Julija Gečaitė-Stončienė, dr. Julija Brožaitienė, dr. Giedrius Varoneckas, dr. Narseta Mickuvienė ir dr. Julius Burkauskas – drauge su mokslininkų grupe iš Jungtinės Karalystės ir Kanados – prof. Naomė A. Fineberga (Naomi A. Fineberg), dokt. Nikolas Frančiskas Narvazas Linaresas (Nicolás Francisco Narvaez Linares), dokt. Marilas Poitras (Marilou Poitras) ir prof. Helenė Plamondona (Hélène Plamondon).

Tyrimas paskelbtas garsiame, savo srities kategorijoje antrame iš 122 žurnale „European Journal of Cardiovascular Nursing“. Skelbimą galima rasti čia.

2015 m. duomenimis, išeminė širdies liga kartu su smegenų kraujotakos sutrikimais sukelia trečdalį mirčių išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. LSMU atsiveria naujos perspektyvos Japonijoje
  2. Grupė medicinos mokslo darbuotojų pareiškė palaikymą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms
  3. „Siemens Healthineers“ pasirašė pirmąją mokslinių tyrimų sutartį Baltijos šalyse
  4. Kiaušinis – daugiau nei 1000 įvairių baltymų šaltinis
  5. Rado būdą kovoti su vienatve: apsaugo nuo ligų ir liūdesio
  6. Prof. R. Ustinavičienė: Klaipėdiečiai buvo kankinami viena labiausiai dvokiančių medžiagų pasaulyje
  7. Ketinama peržiūrėti Lietuvos ūkinių gyvūnų genofondo sąrašą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Bartas says:
    1 metai ago

    Man didžioji raidė “D” didėja kiekvienais metais , o gal ir kas pusmetį. Nesustabdomai.

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    „Pasak dr. N. Kažukauskienės, D raidė šioje sąvokoje reiškia distresą (angl. distress – pavojus) – kenksmingą, trikdantį veiklą stresą.“ Pirmiausia, ne stresas, o ĮTAMPA. Distress gal gali būti ir pavojus, bet šiuo atveju toks vertimas netinkamas. „Distress: unhappiness or pain : suffering that affects the mind or body. is an unpleasant emotion, feeling, thought, condition, or behavior. “. Gali būti verčiamas, kaip KANČIA ar net bėda, jei liaudiškai.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      1 metai ago

      Nic niebędzie, garbusai panie Pajūrieti. Atrodo, tik gaištate laiką aiškindamas, ką, kaip ir kodėl. Būtų greičiau tiesiog nusikopijuoti, ištaisyti, ir jiems nusiųsti (Kalėdų senio dovana). Juk ne Alkas tą straipsnį rašė.
      Labai praverstų žurnalistikos studentams tokia ,,rezidentūra”, tokį kursinį darbą nudirbti. Įgustų net nejučiom taisyklingai rašyti, ir delfiuose nebūtų Guglo vertimo lygio tekstų. .

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        1 metai ago

        Taip, tai tik laiko gaišinimas ir žmonių erzinimas.

        Atsakyti
        • Nešakyšiu says:
          1 metai ago

          Nežinau, ką tai galėtų erzinti. Nebent liūdinti dėl to, kad negali padėti, ar nepajėgi tiek aprėpti.
          Alkas negali sau leisti išlaikyti LK redaktoriaus. Juolab tiek, kiek jų reikia tokiai straipsnių lavinai. Autoriai irgi savanoriauja, vadinasi, irgi negali susimokėti už kiekvieno savo teksto kalbos sutvarkymą, prieš atiduodant jį skelbti. Kaip suprantu, 9/10 darbų svetainėje veža Vaiškūnai. Be poilsio jau daug metų. Kiek jų sveikata tokį nuolatinį pervargimą atlaikys?
          Vadinasi, jei norime išsaugoti šį jaukų kampelį, turime sau bolševikiškai pasakyti: Net, my poidiom ne tem putiom! (tai lyg ir Iljičiaus žodžiai buvo?) ir ieškoti, kaip Alkui (veiksmingiau) padėti tą naštą nešti. Būt gerai, jei rastųsi pensininkų – buv. LK mokytojų, kitų, kam kalba rūpi, kurie pagal jėgas ir galimybes pasavanoriautų. bent po kelis tekstus per dieną sutvarkytų. Jei po to jų autoriai rastų laiko palyginti savo parengtą tekstą su kalbininko sutvarkytu, po poros tokio lyginimo metų jų pačių tekstų kokybė stipriai šoktelėtų aukštyn. Tik reikia šiek tiek laiko persilaužimui, ir vėliau jie nereikalaus tiek darbo, tos pačios klaidos nekeliaus iš teksto į tekstą.
          Taigi, pons Pajūrieti, stovėkite kaip stovi Laisvė (žodžio sargyboje)! 🙂

          Atsakyti
  3. Uošvės pamokymai says:
    1 metai ago

    Kenkia ne tai, kas vyksta, ką pikto kažkas (pri)daro, o tai, kaip žmogus pats tai priima, ar leidžiasi supykdomas, iš kantrybės išvedamas, įsižeidžia….
    Pvz., kėkštas visą savaitę po mano langu savo bjauriu balsu keikiasi, aiškina panelei kėkštaitei, kokia toji begėdė, kam ne į jį, o į ant kitos šakos tupintį kėkštą žiūri. Toks riksmas tikrai galėtų išvesti iš proto, jei norėčiau, reikalaučiau, dėčiau pastangas ir tikėčiausi priversti, kad jis, varnos, ar net ir kiaulės lakštingalomis suoktų. Betgi nesuoks? Tai ko čia jaudiniesi, moteryte? Juk tai tik įvairovė (Pajūriečiui: pliuralizmas)! Jei jo nebūtų, neturėtum su kuo palyginti lakštingalos, ir dėl to gal ir jos giesmė kada nors pasirodytų nebeįdomi. Bet atskrenda kėkštas, lyg pavarčių nepraustaburnis, ir supranti, kokia tobula ta lakštingalos giesmė… 🙂 Viskas tik į gerą.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 metai ago

      Kuo daugiau atsiribosi nuo to, ko niekada (!) nepakeisi, kas erzina, pykina, tuo būsi laimingesnis. O pakeisti gali ką? 🙂

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nuotraukoje – Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Nuotrauką saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas | archyvai.lt nuotr.

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

2023 03 22
Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai | ecoservice.lt nuotr.

Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai

2023 03 22
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

2023 03 21
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seime − dar viena rezoliucija dėl Rusijos

2023 03 21
Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Koviniai F-16 skrydžiai Ukrainoje – tik laiko klausimas?

2023 03 21
Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę | JP.lt nuotr.

D. Nausėdienė: Stiprindami kalbos pagrindus, stipriname tapatybę

2023 03 21
Ona Šimaitė | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Lietuvos žydus gelbėjo visi: nuo prezidento iki paprastų kaimo gyventojų

2023 03 21
Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

Laukinės gamtos atkūrimas – Baltosios Vokės šlapžemių viltis

2023 03 20
Parodos atidarymas | R. Dačkaus nuotr.

Pasaulinę žemės dieną Prezidentas atidarė parodą

2023 03 20
Vilnius, Šnipiškės, Saracėnų g.8 | A. Stabrausko nuotr. |

A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (6. Saracėnų g., 2-oji dalis)

2023 03 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Omega-3 | ginseng.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugeliui trūksta omega-3 riebalų rūgščių, nors to nė nejaučiame

2023 03 22
Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai | ecoservice.lt nuotr.
Lietuvoje

Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai

2023 03 22
Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Seimas užsiėmė komisijų sadarymu

2023 03 21
Rasa. Petrauskienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

Prisiekė Seimo narė Rasa Petrauskienė

2023 03 21
Lietuvoje vieši patriarchas Baltramiejus I | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su patriarchu Baltramiejumi I

2023 03 21
Nortautas Statkus | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

N. Statkus paskirtas žvalgybos kontrolieriumi

2023 03 21
Paštomatai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šalyje daugės mobiliųjų paštomatų

2023 03 21
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime − dar viena rezoliucija dėl Rusijos

2023 03 21
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Alkui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gyvenimas praeitimi apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija
  • Daugeliui trūksta omega-3 riebalų rūgščių, nors to nė nejaučiame
  • Kaip išsirinkti geriausią oro kondicionierių?
  • R. Beniušis. Rašytoja S. Vaineikienė prabilo uzbekiškai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pristatoma Panevėžio pokario švietimo istorija

by Kristina Aleknaitė
2023 03 22
0
Nuotraukoje – Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Nuotrauką saugo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas | archyvai.lt nuotr.

Pokario metais švietimą Lietuvoje imtasi pertvarkyti pagal Sovietų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Nepaisant to, šalies mokytojai...

Skaityti toliau

Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai

by Kristina Aleknaitė
2023 03 22
0
Keliuose – pavasario darbai: neišvalius smėlio ir druskos – grėsmė sveikatai | ecoservice.lt nuotr.

Pavasaris neskuba ateiti, daugelyje rajonų tebesilaiko žiemiški orai, tačiau aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ jau vasarį pradėjo pavasarinius tvarkymosi darbus keliuose –...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

by Tomas Baranauskas
2023 03 21
0
„Aktualioji istorija“: Eduardas Volteris ir lietuvių tauta

Šiemet yra paskelbta gana daug atmintinų metų, tame tarpe – dar kartą, po 5 metų pertraukos, Simono Daukanto metai.  Šį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie J. Burokas. Šmeižto kampanija prieš Lietuvos didvyrį tęsiasi
  • Alkui apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gyvenimas praeitimi apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Aha apie Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video)
Kitas straipsnis
Dėmesio: Japonija vakcinas papildo įspėjimu apie miokardito riziką ir reikalauja sutikti tik susipažinus su poveikiu

Dėmesio: Japonija vakcinas papildo įspėjimu apie miokardito riziką ir reikalauja sutikti tik susipažinus su poveikiu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai