Penktadienis, 9 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 19 12:00

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas VšĮ Visuomenės informacinio saugumo agentūra, www.facebook.com, www.alkas.lt
2022-10-19 23:49:43
122
PERŽIŪROS
1
Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo

Kremlius pareiškė, kad visus keturis Ukrainos regionus, kuriuos pastarosiomis savaitėmis Rusija oficialiai aneksavo, saugo branduolinis arsenalas. Putinui burna dirbantis Peskov pareiškė: „Šios teritorijos yra neatimamos Rusijos Federacijos dalys <…> ir jų saugumas užtikrinamas tokiu pat lygiu, kaip ir likusios Rusijos teritorijos“.

Kokios teritorijos? Kurios? Tos, iš kurių driskiai bėga, ar tos, kuriose triedžia apkasuose? Ar šį pareiškimą reikia suprast taip: jei Maskva į svetimą barzdą prileido savo utėlių, tai ta barzda automatiškai priklauso Maskvai?

Estijos parlamentas paskelbė Rusiją teroristiniu režimu, o Rusijos Federaciją – šalimi, remiančia terorizmą.
Kaip žinote, su teroristais nesiderama. Jie naikinami.

Skelbiama, kad Iranas sutiko suteikti Rusijai raketų ir papildomų bepiločių orlaivių. Esą šis Irano ir Rusijos susitarimas buvo sudarytas spalio 6 d. per Irano pirmojo viceprezidento Mohamado Mokhbero (محمد مخبر دزفولی) vizitą Maskvoje. Rusai prašė daugiau bepiločių orlaivių ir trumpojo nuotolio (iki 1000 km) balistinių „žemė–žemė” raketų „Fateh“ ir „Zolfaghar“.

Teherano ajatolos greit mokosi iš Maskvos vladykų. Teheranas ką tik užtikrintai teigė, kad neperdavė Rusijai nei vieno drono, o dabar ketina ukrainiečių civilių žudymui tiekti ir dronus, ir raketas. Kadangi ES institucijos neturi įrodymų, kad Rusija Ukrainoje naudoja Irano gamybos dronus, Kijevas kiekvienam europarlamentarui pažadėjo įteikti po maišiuką su iranietiško drono nuolaužomis.

Rusija nepuls = puls. Iranas neremia Rusijos = remia.

NATO artimiausiomis dienomis pristatys Ukrainai kovos su dronais sistemas, šimtus aktyvių stočių, padarančių bepiločius neveiksmingais. Civilizacijų dvikova: pažangios Vakarų technologijos ir moderni karo taktika prieš vodką, autus, kalašnikovą ir balalaiką.

Vakar Vokietijos vyriausybė atleido savo kibernetinio saugumo vadovą Arne Šoenbomą (Arne Schoenbohm) po pranešimų apie galimus ryšius su Rusijos žvalgybos tarybomis.

Paradoksas: Vakarai nuolat kaltina Rusija dėl korupcijos Kremliuje. Tačiau Europai jau pribrendo metas atvirai kelti klausimą dėl ES šalis apraizgiusių sisteminio Rusijos aštuonkojo čiuptuvų, Kremliui slaptai ir atvirai tarnaujančių, Maskvos finansuojamų politikų, partijų, žiniasklaidos priemonių, verslo, finansų ir kitų struktūrų.

Metas pamatyti rąstą savo aky.

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Tras (Liz Truss) atsiprašė už tai, kad sukėlė grėsmę šalies ekonominiam stabilumui po to, kai buvo priversta atsisakyti didelių mokesčių mažinimo planų ir pradėti viešųjų išlaidų mažinimo programą. L. Tras pozicijos silpnėja tiek vyriausybėje, tiek partijoje, kur grupė konservatorių ragina ją pasitraukti.

Bravo. Pripažinti savo klaidas ir silpnąsias puses gali tik labai stiprus bei išmintingas politikas. Kaimuko politikai gi, dėl klaidų kaltina ką tik nori – rinkėjus, kaimynus, sąmokslininkus, opoziciją, pilnatį ir kaimynų katiną, tik ne save. Tą akimirką, kai atrodo, jog visur aplink vieni priešai ir durniai – labai sveika užmesti akį į veidrodį.

Operacinis lygmuo

Nuo spalio 10 d. sugriauta 30 proc. Ukrainos elektrinių. Zelenskis pareiškė, kad po šių išpuolių neliko vietos deryboms su Putino režimu. O Putleris mano priešingai – kad tokios atakos privers Kijevą sėsti prie derybų stalo.

Menkystos ir bailiai aplinką vertina per savo pasaulio matymo prizmę: po tokios dronų atakos prieš Maskvą, Putinas su Šoigu būtų skystai pavarę į kelnytes.

Nors kai kurie „šaltiniai“ teigia, kad Putinui niekas negresia ir jis išsilaikys iki pavasario, Rusija nenuspėjama tuo, kad perversmas gali įvykti bet kurią dieną. Putinui duobę kasa „virėjas”, „Wagner“ savininkas Prigožinas, Kremliaus lėlė Kadyrovas ir nacgvardijos manekenas Zolotovas, taip pat karu nepatenkinti Rusijos vyriausybės nariai, kurie nori derybų su Vakarais dėl savo turtų išsaugojimo.

Vis gi, tai, kad „karo partija“ Kremliuje neatsisako ambicijų, liudija Surovikino pasirodymas per valstybinę Rusijos televiziją, kur nevykusiai skaitydamas iš lapo analfabetą girtuoklį savo kalba primenantis karo Ukrainoje vadas pareiškė, kad Ukraina – draugiška šalis, rusai ir ukrainiečiai – viena tauta, todėl šiuo metu kovojama dėl Ukrainos nepriklausomybės nuo Vakarų ir NATO.

Bet operacinėje plotmėje okupantui reikalai klostosi ne kaip. Remiantis šimtais pranešimų socerdvėje matyti, kad pradėta civilių evakuacija į kairyjį Dnepro krantą. Optimistai ekspertai trimituoja, kad Putkinas su klounu Surovikinu ruošiasi apleisti Chersoną.

Mes manome, kad Surovikinas ruošiasi nuožmiai, brutaliai, naikinančiai Chersoną gynybai.

Taktinis lygmuo

Okupantas, įsikabinęs dantimis į užgrobtas teritorijas, mėgino atakuoti atskiromis kryptimis, tačiau visur gavo į dantis.

Sudėtingiausia taktinė situacija Marjinkoje ir Pervomajskojės srityje. Atrodo, kad „Wagner” gavo užduotį kraujas iš nosies užimti svarbią M–04 greitkelio dalį šioje vietovėje.

Per dieną rusų teroristai į Ukrainos teritoriją paleido 10 raketų ir sudavė 18 smūgių iš oro, 76 smūgius iš reaktyvinės artilerijos.

Nuo priešininko smūgių nukentėjo daugiau kaip 10 gyvenviečių teritorijos.

Okupantai smūgiams naudojo sparnuotąsias, aviacijos ir priešlėktuvines valdomas raketas bei 14 Irano gamybos bepiločių orlaivių „Shahed–136“, iš kurių 10 buvo numušta.

Okupantai imasi priemonių, kad paslėptų karinės technikos ir personalo judėjimą, todėl Chersono srities Tavrijsko ir Naujosios Kachovkos gyvenvietėse blokuojamas mobiliojo ryšio ir interneto operatorių darbas.
Užgrobtose teritorijose barbarai naikina ukrainiečių kultūros paveldą, plėšia muziejus, degina literatūrą ir ukrainiečių kalba spausdintus vadovėlius.

Pranešama, jog Rusijoje kyla didelių problemų dėl vėluojančių išmokų Ukrainos karo dalyviams ir žuvusiųjų artimiesiems.

Ukrainos karo aviacija praėjusią parą trinktelėjo 24 kartus: pataikyta į 16 ginkluotės ir karinės technikos vietų, vieną atramos punktą, 8 priešlėktuvinių raketinių kompleksų pozicijas.

Priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė 5 sparnuotąsias raketas ir lėktuvą Su–25.

Raketų ir artilerijos pajėgos smogė į 4 kontrolės punktus, 5 gyvosios jėgos bei ginklų ir karinės technikos sutelkimo vietas, 2 priešlėktuvinės gynybos ir 1 artilerijos, 2 šaudmenų sandėlius.

Komentaras

Ukrainos Aukščiausioji Rada pripažino Ičkerijos Čečėnijos Respubliką laikinai okupuota Rusijos ir pasmerkė čečėnų tautos genocidą.

1991 m. buvusios Čečėnijos–Ingušijos autonominės sovietų socialistinės respublikos teritorijoje buvo paskelbta Ičkerijos Čečėnijos Respublika, dėl kurios vėliau kilo pirmasis ir antrasis Čečėnijos karai.

Tarptautinė bendruomenė nepripažino Čečėnijos nepriklausomybės, kas atrišo rankas „demokratui“ Jelcinui, o vėliau Putinui, vykdyti masines čečėnų žudynes, šluoti nuo žemės paviršiaus miestus ir kaimus, ugnimi gyvus deginti vaikus, moteris ir senelius.

Šių karų metu, Rusijos karo nusikaltėliai išžudė šimtus tūkstančių civilių gyventojų Čečėnijoje. Rusijos Federacija neteko iki 80 000 karių, nors oficialiai skelbia praradusi 5 500.

Pasaulis tylėjo tada, tyli ir dabar, tačiau Ukraina pirmoji grąžina laisvės nusipelniusiai tautai skolą – pripažįsta Čečėniją laisva, tačiau okupuota šalimi.

Tai akibrokštas ne tik Putinui, skaudus priminimas genocido „nepastebėjusiems“ Vakarams, bet ir kai kuriems Rusijos opozicionieriams, anuomet vienaip ar kitaip tarnavusiems nusikalstamiems Kremliaus režimams.

Daugelis savo veikla, tyla ir neveikla prisidėjusių prie čečėnų tautos genocido, pirmiausia privalo grąžinti skolą šiai laisvės nusipelniusiai Kaukazo tautai, jos atsiprašyti ir kompensuoti padarytą žalą.

Ne Krymo okupacija yra imperinės fašistinės Rusijos nusikaltimų atskaitos taškas ir pradžia po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Atskaitos taškas – Rusijos karo nusikaltimai Gruzijoje, Čečėnijoje ir tik vėliau, Ukrainoje.

Kijevas deda labai teisingus akcentus. Kiekvienas Rusijos karo nusikaltimas turi būti įvertintas.

Jei Vakarai būtų Rusiją stabdę 1994–aisiais, taip, kaip šiandien – pasaulis dabar gyventų be atgimusio ir brutalų karą vykdančio fašistinio Kremliaus režimo.

Nuotrauka: Rusija, vaikų darželis. Komentarų, tikime, nereikia.

RUSIJOS IR BALTARUSIJOS INVAZIJA. SITUACIJOS APŽVALGA 2022 10 19 / 12:00

Politinis strateginis lygmuo

Kremlius…

Posted by Aurimas Navys on Wednesday, October 19, 2022

Dėkojame mūsų skaitytojams ir sekėjams bei rėmėjams. Tik Jūsų, mielieji, dėka, esame nepriklausomi ir galime sakyti tai, ką iš tiesų galvojame. Juridinius asmenis kviečiame sudaryti paramos sutartis (be jokių įsipareigojimų). Atskirai sakome ačiū: UAB „RCS LT“, Silvijai T. ir Lietuvos aludarių gildijai. 2022 10 01 – 12 31 kasdienės apžvalgos yra projekto „Aštuonkojis“ dalis. Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Visuomenės informacinio saugumo agentūra, sąskaitos Nr. LT447300010172065624

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  2. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 01 11:00
  3. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 03 13:00
  4. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 05 11:00
  5. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 12 11:00
  6. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 14 12:00
  7. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 17 11:00
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 18 11:00
  9. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 13 12:33
  10. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 15 11:49
  11. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 02 13:00
  12. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 07 15:30
  13. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 08 12:00
  14. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 13 12:00
  15. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 15 16:00

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Bartas says:
    3 metai ago

    Paminėti “rusijos opozicionieriai…” , o gal ir “inteligentai” . Klausimas , kuo jie skiriasi nuo arklių. Atsako Krymo totorių gynėjas Aydaras Muždabajevas ; negeria iš kibiro (viedro).

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seime rengiama konferencija: „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“
Istorija

Seime rengiama konferencija: „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“

2026 01 09
Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d.
Istorija

Pristatoma nauja knyga vaikams apie Sausio 13-ąją – „Ilgiausia šimtmečio naktis“

2026 01 09
Donaldas Trampas ir Grenlandija
Akiračiai

L. Kojala. Svarstymai dėl Grenlandijos neturėtų susivesti į Venesuelos paralelę

2026 01 08
Tiltas per Danę
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje projektuojamas naujas tiltas per Danės upę

2026 01 08
Kelias, žiema
Gamta ir žmogus

Policija įspėja, kokių klaidų nedaryti žiemą

2026 01 08
G. Nausėda ir F. Mercas
Lietuvoje

Prezidentas Vokietijoje susitiko su Federaliniu Kancleriu

2026 01 08
Ugniagesiai gelbėtojai
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie pavojus ant ežerų ir tvenkinių

2026 01 08
Lokys
Lietuvoje

Atnaujinta gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo tvarka

2026 01 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • matas apie V. Vitkauskas. Kaune ir Prienuose pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojo Antano Lukšos atminimas
  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)
  • Vincas Kalava apie D. Kuolys. Moteris, liaudiškai tariant Boba, su Tarškyne ir kiti galingi mūsų galo simboliai
  • Tikrai apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime rengiama konferencija: „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“
  • S. Birgelis. Kapčiamiesčio poligonas: tarp saugumo garantijų ir vietos žmonių nerimo
  • Pristatoma nauja knyga vaikams apie Sausio 13-ąją – „Ilgiausia šimtmečio naktis“
  • S. Lozoraičio vardo premija paskirta kultūros žurnalistei Skirmantei Javaitytei

Kiti Straipsniai

Seime rengiama konferencija: „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“

Seime rengiama konferencija: „Kokios Lietuvos istorijos mokomi mūsų moksleiviai?“

2026 01 09
S. Birgelis. Kapčiamiesčio poligonas: tarp saugumo garantijų ir vietos žmonių nerimo

S. Birgelis. Kapčiamiesčio poligonas: tarp saugumo garantijų ir vietos žmonių nerimo

2026 01 09
Radijo pastatas S. Konarskio g., Vilniuje 1991 m. sausio 13 d.

Pristatoma nauja knyga vaikams apie Sausio 13-ąją – „Ilgiausia šimtmečio naktis“

2026 01 09
Stasys Lozoraitis

S. Lozoraičio vardo premija paskirta kultūros žurnalistei Skirmantei Javaitytei

2026 01 09
Protestas Vilniuje prieš JAV veiksmus Venesueloje

S. Buškevičius. Kairieji radikalai, o ne vatnikai yra pavojingesni Lietuvai

2026 01 09
Donaldas Trampas ir Grenlandija

L. Kojala. Svarstymai dėl Grenlandijos neturėtų susivesti į Venesuelos paralelę

2026 01 08
G. Nausėda ir F. Mercas

Prezidentas Vokietijoje susitiko su Federaliniu Kancleriu

2026 01 08
Trampas, Putinas, nafta

D. Trampas uždegė „žalią šviesą“ naujoms sankcijoms prieš Rusiją: taikinyje – ir Rusijos naftos pirkėjai

2026 01 08
Žvejyba

Žvejybos plotų valstybiniuose telkiniuose naudojimas: paprastas gidas norintiems gauti leidimą

2026 01 08
Klaipėdos miesto gyventojai, 1991 m. sausio 13 d. budintys prie Merijos pastato

Klaipėdos pilies muziejuje vyks renginys, skirtas Laisvės gynėjų dienai

2026 01 08

Skaitytojų nuomonės:

  • matas apie V. Vitkauskas. Kaune ir Prienuose pagerbtas Lietuvos laisvės kovotojo Antano Lukšos atminimas
  • Naivus klausimas apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)
  • Vincas Kalava apie D. Kuolys. Moteris, liaudiškai tariant Boba, su Tarškyne ir kiti galingi mūsų galo simboliai
  • Tikrai apie J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)
  • Naivus klausimas apie S. Buškevičius. Kairieji radikalai, o ne vatnikai yra pavojingesni Lietuvai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
M. Skuodis: Lietuva gali tapti susisiekimo naujovių laboratorija

Vilniuje prasideda Transporto inovacijų forumas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai