Rota ir noro virusinės infekcijos ypač gerai pažįstamos mažų vaikų turintiems tėvams, tačiau jomis užsikrėsti gali ir suaugę.
Kaip išvengti nemalonius požymius – viduriavimą ir vėmimą – sukeliančių ligų ir ką daryti susirgus, pasakoja „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.
Rota ir noro virusinės infekcijos pasireiškia panašiais požymiais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo skausmu, ligonius gali kamuoti ir bendras silpnumas G. Šimkės teigimu, rota virusu dažniausiai serga 3–24 mėn. kūdikiai ir maži vaikai iki 5 metų.
Nors noro virusu gali užsikrėsti ir vaikai, juo dažniau serga suaugusieji.
„Noro virusas paprastai trunka ne ilgiau kaip dvi su puse paros, o rota virusas trunka nuo trijų iki aštuonių dienų.
Noro virusas, lyginant su rota, labiau sukelia vėmimą nei viduriavimą, taip pat karščiuojama ne taip intensyviai kaip rota infekcijos metu.
Vis dėlto, abu virusai pasireiškia beveik vienodais požymiais, juos sunku atskirti – norint tikslaus atsakymo, reikia atlikti išmatų tyrimą, kuris padeda nustatyti tikslią ligos priežastį“, – pasakoja vaistininkė.
Kaip plinta šios infekcijos?
Rota virusinė ir noro virusinė infekcijos gali pasireikšti bet kuriuo metų laiku, tačiau daugiausia susirgimų būna rudens – žiemos laikotarpiu.
Tikslių duomenų, kodėl būtent šiuo metų laiku sergama nėra, tačiau manoma, jog tai lemia tokios priežastys kaip didesnis laiko praleidimas uždarose patalpose, kurias taip pat mažiau vėdiname, artimesnis kontaktas su kitais asmenimis.
Be to, tokie virusai kaip rota ir noro, kurie plinta kontaktiniu būdu, patekę į aplinką šaltuoju metu gali išgyventi ilgiau.
„Rota ir noro virusai plinta oraliniu –- fekaliniu būdu, o dėl viruso patogeniškumo užtenka vos kelių dalelių, kad sukeltų ligą.
Pirminis užsikrėtimas gali įvykti nuo termiškai neapdoroto maisto, neplautų uogų ir vaisių, užteršto vandens, o toliau plisti tarp žmonių.
Užsikrėsti nuo kito asmens galima geriant iš tos pačios stiklinės, valgant su tais pačiais įrankiais, ragaujant vienas kito maistą“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkė G. Šimkė.
Išvengti ligos padės griežta higiena
Kadangi liga lengvai užkrečiama, siekiant apsaugoti save ir savo artimuosius, svarbu žinoti kelias taisykles.
„Rota ir noro virusinės infekcijos plinta kartu su išmatomis, tūkstančiai viruso dalelių randama ir vėmaluose.
Labai svarbu tiek sergančiajam, tiek aplinkiniams laikytis maksimalios higienos – švariai plauti rankas, nesinaudoti tais pačiais įrankiais, indais.
Jei sergantysis po apsilankymo tualete deramai nenusidezinfekuoja rankų – virusu užteršia visus paviršius, prie kurių prisiliečia.
Rota virusine infekcija užkrėsti kitus galima pora dienų iki pasireiškiant simptomams ir net 2 savaites po ligos.
Noro virusine infekcija ligonis užkrėsti kitus gali 1–2 dienas iki požymių atsiradimo ir maždaug 3 dienas po“, – teigia G. Šimkė.
Vaistininkė pratęsia, jog susidūrus su šiomis infekcijomis labai svarbu kuo mažiau kontaktuoti su žmonėmis, esant galimybei izoliuotis namuose, dažnai dezinfekuoti paviršius, unitazą, vėdinti patalpas, skalbti ligonio patalynę ir drabužius aukštoje temperatūroje.
Ką daryti susidūrus su rota ir noro virusais?
Pasak G. Šimkės, specifinio gydymo rota ar noro virusinėms infekcijoms – nėra, todėl kovojant su šiais virusais tenka taikyti požymių gydymą:
Pats svarbiausias žingsnis – skysčių trūkumo atstatymas
„Užsikrėtus rota ar noro virusais gali pasireikšti stiprus viduriavimas, vėmimas bei aukšta temperatūra – tai didina tikimybę dehidratuoti.
Ši būklė pavojinga visiems ligoniams, o ypač mažiems vaikams, todėl turi būti užtikrintas pakankamas skysčių vartojimas“, – teigia žinovė.
Anot vaistininkės, sergant galima gerti mineralinį vandenį, kurio sudėtyje yra elektrolitų, taip pat stipriai vemiant ar viduriuojant siūloma vartoti specialius tirpalus, kurie padės atstatyti ne tik skysčių balansą, tačiau ir prarastus mikro bei makro medžiagas.
Tiek vandenį, tiek paruoštus elektrolitų tirpalus reikėtų gerti nuolatos ir mažais gurkšneliais.
Kova su skausmu ir temperatūra
Skausmą ir aukštą temperatūrą vaistininkė pataria malšinti vartojant vaistus paracetamolio ar ibuprofeno pagrindu.
Vaistai, smarkiai viduriuojant
„Susidūrus su rota ir noro infekcijomis galima gerti vaistus, kurių veiklioji medžiaga – diosmektitas. Jis sujungia bakterijas, sukėlusias viduriavimą, ir jas pašalina, todėl viduriavimas greičiau baigiasi“, – sako G. Šimkė.
Vaistininkė įspėja, jog jokiu būdu negalima vartoti vaistų su loperamido hidrochloridu – šis vaistas stipriai stabdo peristaltiką, todėl viruso sukelėjas nėra pašalinamas iš organizmo, o ten „įkalinamas“.
Sergant žarnyno virusu, svarbu tinkama mityba
„Sergant šiais virusais geriau rinktis lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, švelnius sultinius, ryžių košę – ši pasižymi išmatas sutraukiančiu poveikiu.
Galima valgyti bananus, skrebučius, liesą mėsą, daržoves. Svarbiausia vengti riebaus, aštraus ir sunkiai virškinamo maisto. Sergant kūdikiui, jei yra galimybė, kuo dažniau maitinti motinos pienu arba mišinukais“, – pataria G. Šimkė.
Jei pavyksta kontroliuoti infekciją – palaikyti pakankamą skysčių kiekį, sušvelninti požymius – į gydytoją kreiptis nėra būtina.
Tačiau, jei yra požymių, kad ligonis dehidratavęs – visiškai išsausėjusios gleivinės, verksmas be ašarų (vaikams), nesišlapinimas – jei temperatūra kyla virš 39,5 laipsnių ir jos nepavyksta numušti, jei vėmimas ir viduriavimas visiškai nesiliauja daugiau kaip 24 val., būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Vaikams, o ypač kūdikiams, šiuos požymius reikėtų stebėti itin atidžiai, nes jiems dehidratacija gali įvykti labai staigiai bei baigtis rimtomis pasekmėmis.
