Žinomam etninės kultūros puoselėtojui, visuomenininkui, istorikui, Etninės globos tarybos nariui Virginijui Jociui rugsėjo 29 d. sukako 60 metų.
Alkas.lt bendruomenė sveikina sukaktuvininką ir linki, kad tautos labui subrandintų ženklių darbų vaisiai teiktų naujų nelygstamų galių einant protėvių pramintu keliu ir tęsiant šį kelią.
Pats sukaktuvininkas savo gyvenimo kelio obalsį yra įvardinęs taip: „Gerbti ir saugoti tai, ką paveldėjome iš protėvių, ir perduoti ateinančioms kartoms“.
Virginijus Jocys gimė 1962 09 28, Klaipėdoje. 1969–1977 mokėsi Klaipėdos 14-ojoje vidurinėje mokykloje, 1978–1980 – Klaipėdos 41-ojoje profesinėje vidurinėje mokykloje. 1985–1992 studijavo Vilniaus Universiteto Istorijos fakultete.
1980–1981 V. Jocys dirbo Klaipėdos restauravimo dirbtuvių staliumi, 1983–1990 – Vilniaus restauravimo dirbtuvių staliumi, 1990–1995 – Paminklų restauravimo instituto Istorinių tyrimų skyraius istoriku, 1996–1998 – Trakų istorinio nacionalinio parko istoriku, paminklotvarkininku, 1998–2001 – Lietuvos kultūros paveldo centro istoriku tyrėju, 2001–2013 – leidyklos „Versmė“ istoriku, vyr. redaktoriumi sudarytoju, 2005–2007 – buvo šios leidyklos redaktorių tarybos pirmininku.
2014–2015 – Kultūros tyrimų institute ėjo jaunesniojo mokslinio bendradarbio pareigas, o 2014–2018 buvo LR Seimo Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininku.
V. Jocys yra Markučių bendruomenės valdybos (nuo 2013), Etninės kultūros ugdytojų sąjungos tarybos (nuo 2014), Vilniaus miesto savavivaldybės visuomeninės kultūros komisijos (nuo 2016) narys. Folkloro ansamblio „Visi“ dainininkas (nuo 1987), koncertinių ir pilietinių renginių rengėjas (nuo 2007).
Kur bedirbtų, ką bedarytų V. Jocys, jo dėmėsyje nuolat pirmoj vietoj buvo rūpestis mūsų tautiniu paveldu. Ir tai atspindi jo darbinė ir visuomeninė veikla. Jis buvo Etnografinių regionų metų priemonių plano rengimo komisijos (2014), Piliakalnių metų programos rengimo grupės (2015), Vietos bendruomenių metų programos rengimo grupės (2015), Tautinių drabužių metų sumanytojas ir programos rengimo (2016) narys.
V. Jocys nuolat rūpinasi žemaičių etnine kultūra, nuo 2009 m. jis yra Šilalės kraštiečių draugijos tarybos narys (nuo 1990 m.) ir jos pirmininkas (nuo 2009 m.), o nuo 2019 m. Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos narys. Žemaitijai ir visos Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių 100 iškiliausių asmenų pagerbimo idėjos – „Prof. N. Vėliaus ir L.R. Ivinskio vardo pažintinio kelio Gulbės–Požerė“ (Šilalės r., nuo 2010) įrengimo autorius ir rengėjas.
V. Jocys yra išleidęs ne vieną dainų kompaktinę plokštelę (CD): „Šilalės krašto dainos (Pietų Žemaitija)“ (2 CD, 2008 ), „Raseinių krašto dainos (Pietų Žemaitija). Žemaičiūse“ (1 d., CD prie knygos „ Žemaičių kultūros savastys“, 2012), „Raseinių krašto dainos (Pietų Žemaitija). Tradicinė Žemaitijos dūdų muzika ir giesmės“ (2 d., 2014).
V. Jocį didelį dėmesį skiria ekologiniams, artimai su gamta susijusiems etninės kultūros reiškiniams. Jis yra pėsčiųjų žygių asociacijos žygio „Žemaitijos piliakalniais ir kūlgrindomis“ (nuo 2014) sumanytojas, koordinatorius; žygių kelių kultūrinių-istorinių aprašų Bijotuose (2013), Požerėje (2014), Medvėgalyje (2016) autorius.
Kartu su EKGT nariais V. Jocys palaikė Žemaitukų žirgų augintojų asociacijos žygį aplink Lietuvą, dalyvavo kultūriniuose renginiuose, susitikimuose su vietinėmis bendruomenėmis, kur pasakojo apie kitų regionų savitumą, supažindino su tarmėmis ir šnekomis, kulinariniu paveldu, vėliavomis (2015).
V. Jocys yra Piliakalnių metų (2017), jiems skirtų atidarymo renginių Medvėgalyje ir Šiauduvoje sumanytojas ir vienas iš rengėjų (su Šilalės r. sav.ir kt.); Pėsčiųjų žygių asociacijos žygio „Žemaitijos piliakalniais ir kūlgrindomis“ (nuo 2014) sumanytojas, koordinatorius; žygių kelių kultūrinių-istorinių aprašų Bijotuose (2013), Požerėje (2014), Medvėgalyje (2016) autorius.
V. Jocys parengė ir išleido kolektyvines monografijas: „Laukuva“ (1 d. – 2005; 2 d. – 2008), „Endriejavas“ (2010), „Kartena“(2012), „Žemaičių kultūros savastys. Nuo Vilniaus kalvų prie Baublio slenksčio“ (1 d., su 2 CD, 2012), „Žemaičių kultūros savastys. Epochų jungtys“ (2 d., su 2 CD, 2013), „Kaltinėnai“ (2010). Leidinių: „Lietuvos etnografiniairegionai“ (2015), „Etninė kultūra“ (Nr. 9, 2015), „Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų atidarymas“ (2017) bendraautoris ir sudarytojas.
V. Jocys perskaitė daugiau kaip 30 pranešimų regioninėse ir resppublikinėse konferencijose etninės kultūros ugdymo ir puoselėjimo, nacionalinės žemaitukų žirgų veislės, tradicinių vaismedžių ir medžių išsaugojimo, vietovardžių išsaugojimo ir įpaminklinimo, istorijos, iškilių asmenybių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių 1918–1923 m. temomis. Jis yra daugelio konferencijų, seminarų bei etninės kultūros forumų rengėjas.
Už mokslinę, kultūrinę veiklą V. Jocys apdovanotas Žemaičių šlovės žvaigžde (2008), Šilalės r. sav. „Auksinės gilės“ premija (2010), Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių III rinktinės atminimo ženklu „Klaipėdos sukilimui – 90 metų“ (2013), Gargždų m. atminimo ženklu (2013), kitais atminimo ir padėkų ženklais.
V. Jocys. Heraldika šiandien
Lietuvos heraldikos komisijos (LHK), šiemet mininčios savo 35-erių metų veiklos sukaktį, pokalbių ciklo „Heraldika šiandien. Terra incognita ir identiteto raiškos...
Skaityti toliauDetailsV. Jocys. Žvilgsnis į Kovo 11-ąją per istorines Lietuvos ir Žemaitijos ištakas (nuotraukos, video)
Pagerbiami Tomas ir Inga Baranauskai | A. Staniūnaičio nuotr. Atkurtos nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus...
Skaityti toliauDetailsV. Jocys. Kodėl banginiai šoka į krantą? (video)
Autorė pasirašo knygas | V. Jocio nuotr. Turbūt galima savo įspūdžius iš dr. doc. Filomenos Kavoliutės knygos pristatymo Vilniaus universitete...
Skaityti toliauDetailsV. Jocys. B. Dargienė. Vyskupo M. Valančiaus dvasios vėliavnešio Algirdo Čėsnos netekus
Algirdas Čėsna su kartinėniškiais aktoriais ir kitais dalyviais renginyje skirtame Tarmių metms Nasrėnuose 2013 08 30 | VMVGM nuotr. Rugpjūčio...
Skaityti toliauDetailsV. Jocys. Ar tautinis drabužis taps nacionalinės kultūros ir tapatybės išraiška? (video)
9–12 a. archeologiniai drabužiai | LLKC nuotr. Ką prasmingo nuveiksime 2017 metais – Tautinio kostiumo metais? Reiktų prisiminti apie šio...
Skaityti toliauDetailsV. Jocys. Stiprinkime Baltijos kelio atmintį ir gyvąją tradiciją
Baltijos kelias. V.Daraškevičiaus nuotr. Prieš 25-erius metus minint 50-ąsias 1939 m. pasirašyto Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, 1989...
Skaityti toliauDetailsEtninės kultūros globos tarybai vadovaus V.Jocys
V.Jocys. Alkas.lt nuotr. Seimas, vadovaudamasis Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) nuostatais ir atsižvelgdamas į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto...
Skaityti toliauDetailsPristatyta V. Jocio kandidatūra į Etninės kultūros globos tarybos pirmininko pareigas
Virginijus Jocys | Alkas.lt nuotr. Šiandien, gruodžio 23 dieną, Seimui plenariniame posėdyje pristatyta Virginijaus Jocio kandidatūra į Etninės kultūros globos...
Skaityti toliauDetails
Tautos milžinas. Kitaip nepavadinsi. Bet : išeikit į gatvę ir suraskit kas apie jį girdėjęs. Nei vienas – ką tai reiškia ?
Kokia Europiečių išnykimo priežastis ? – jie nepislūs. Jie protingi, mąslūs, kūrybingi, jie sukūrė viską . ką turim, bet nepislūs. Semitai įvedė privalomą pimpalo apipjaustymą, kad padidinti pislumą. O ką europiečiai ? Išstatė į valdžią mergeles , ištroškusias storo ir ilgo. Sakysit: kinų ir japonų pimpalai labai trumpi, bet jų milijardai . Taip, bet ar jie įsileidžia musulmonus ir negrus ?
apipjaustymas sumažina jautrumą. O be jautrumo nėra malonumo. Be malonumo nėra noro, o dar jei reiks gauti Lietuvoje žmonos sutikimą raštu…
Čia higienos reikalai, ir ne tik. Koks neišmanymas. Bet didelis išmanymas apie dydžius yra prisipažinimas, kuo taip domimasi ir kodėl.
Nesuvokiama, kaip žmogus geba tiek aprėpti…
Belieka tik nusilenkti, padėkoti ir palinkėti jėgų ir toliau taip darbuotis.
Nenorom bakst pirštu pro šalį, ir štai koks netyčiukas išėjo…