Pagerbiami Tomas ir Inga Baranauskai | A. Staniūnaičio nuotr.

Atkurtos nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiais pavidalais ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis…

Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai atšvęsti prisimenant ne tik 30-ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti apie Lietuvos ir Žemaitijos istorines ištakas. Renginio rengėjai, tuo pačiu prisimindami 2019 m. Seimo paskelbtus Žemaitijos metus siekė padėkoti ženkliai prisidedantiems prie Žemaitijos kultūros, istorijos, mokslo ir verslo plėtros bei kitais būdais pilietiškai ir visuomeniškai garsinantiems ją žmonėms.

Seimo Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiutė asmeniškai ir nuo Seimo grupės pasveikino susirinkusius su gražia Lietuvos valstybės sukaktimi, padėkojo vienam iš rengėjų A. Gedvilui už dėmesį Žemaitijos istorijai, už jos istorinės Karšuvos žemės palikimo sklaidą. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis asmeniškai pasveikinęs renginio dalyvius su Kovo 11-ąja perdavė linkėjimus nuo Ministro pirmininko Sauliaus Skvirnelio, žemaitiška šnekta prisiminė 2019 m. renginius skirtus Žemaitijos metams, atkreipė dėmesį, kad atskirų etnografinių regionų savitumas yra didelė vertybę, pabrėžė, kad Žemaitijos žmonių susitelkimas, savo istorijos ir kultūros puoselėjimas yra ir modernios Lietuvos stiprybės pagrindas.

Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė sveikindama susirinkusius pasidžiaugė bendru iškilmingu renginiu, pristatė būsimus muziejaus renginius ir atkreipusi dėmesį į tai, kad Trakai šiemet yra 2020-ųjų metų kultūros sostinė, pakvietė juose dalyvauti būsimuose renginiuose. Renginio dalyvius sveikindamas A. Gedvilas priminė, kad daugelį sumanymų pradedant istoriniais tyrimais, įžvalgomis bei LDK ir Žemaitijos valdovų portretų nutapymu, Žemaičių kunigaikščių atminimo medalių sukūrimu bei už moralinį palaikymą turi būti dėkingas bendraminčiams kuriems pasiūlė užimti renginio garbės krėslus, tai – istorikas dr. Tomas Baranauskas, istorikė Inga Baranauskienė, dailininkas Artūras Slapšys, Lietuvos kariuomenės majoras Donatas Mazurkevičius, – vienas iš Vytauto Didžiojo vaidmens atlikėjų Žalgirio mūšio inscenizacijose.

Renginiui iškilmingumo suteikė „Visi“ folkloro ansamblio drauge su dalyviais atliktas Lietuvos himnas bei daina „Ir paauga žali leipa…“ atstojanti žemaičių himną. Renginyje taip pat skambėjo Kelmės, Šilalės, Tauragės, Raseinių rajonuose ansambliečių surinktos ir išmoktos dainos. Vėliau A. Gedvilas plačiau pristatė istorinės Karšuvos žemės, – vienos iš Žemaitijos dalių, raidą. Priminė, kad tiek LDK, valdovų ir Žemaitijos vadovų portretų, bei atminimo medalių – Vykintui, Erdvilui ir Durbės pergalės 1260 m. karžygiui Alminui, bei kitų atminimo ženklų kūrimas yra siekis labiau sudominti lankytojus Pietų Žemaitijos istorija ir kultūra. A. Gedvilas sakė, kad šiais trijų atminimo medalių rinkiniais komisijos numatyta apdovanoti virš šimto asmenų ir įstaigų.

Kovo 11-osios renginyje Trakuose ketinta įteikti apie 30 rinkinių, bet dėl renginių sutapimo bei kylančios gripo epidemijos grėsmės dalis apdovanojamųjų neatvyko. Rengėjai Žemaičių kunigaikščių atminimo medalių numizmatiniais rinkiniais pagerbė Žemaitijos istorijos tyrinėtojų dr. Tomo Baranausko ir Ingos Baranauskienės ir Žemaitijos senųjų dainų populiarintojų ir tyrėjų doc. Evaldo Vyčino ir prof. dr. Daivos Račiūnaitės Vyčinienės šeimas. Tarp pagerbtųjų, meno, kultūros, sporto, mokslo, verslo, žiniasklaidos atstovai kurie jau apdovanoti nacionaliniais, regioniniais ir savivaldybių apdovanojimais. Šis numizmatinis rinkinys, dar vienas atminimo ženklas ir dėmesys įvairiose srityse besidarbuojantiems ir primenantiems, kad Lietuvos kultūra, istorija ir kiti pasiekimai, jos raida susideda iš daugelio mūsų visų veiklos sluoksnių, į kurios turinį telpa – Gimtinė, Tėvynė ir Visa Lietuva.

Atsiimdami atminimo ženklus pasisakę: pats atminimo ženklų kūrėjas dailininkas Arūnas Slapšys, lakūnas Jurgis Kairys, skulptorė Dalia Matulaitytė, buvęs Tauragės meras, dabar tarybos narys Sigitas Mičiulis, rezistentas, atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, kultūrologas Edmundas Žalpys, alpinistas Vladas Vitkauskas ir kt. Dailininkas, fotografas Rimantas Dichavičius dėkodamas už atminimo ženklus ir pakvietimą į šį iškilmingą atkurtos nepriklausomos Lietuvos trisdešimtmečio renginį rengėjams įteikė savo leidinį „Laisvės paženklinti“.Jis savo pasisakymą skyrė A. Kentros ir jo bendražygių „Miško brolių draugijos“ atstatyto iš griuvėsių pastato Vilniaus miesto Totorių / Labdarių gatvių kampe, padėčiai apibūdinti. Jis priminė, kad teismuose jau dešimtmetį bandoma apginti nuo biurokratų noro nusavinti iš visuomenės aukų sukurtą turtą. „…Tokius mūšius laimėjome, o kažkokio biurokrato negalime įveikti, padėkime galutinį tašką…“ – kvietė R. Dichavičius.

Man taip pat teko laimė pasidalinti keliomis mintimis nuo Žemaitijos regioninės EKGT ir nuo Šilalės kraštiečių draugijos, kuri įsteigta 1990 lapkričio 23 dieną Vilniuje ir šiemet taip pat švenčia trisdešimtmetį. Padėkojau A. Gedvilui už kryptingą Karšuvos ir Žemaitijos istorijos sklaidą. Įteikiau jam dr. Ievos Švarcaitės, „Versmės“ leidyklos išleistą leidinį „Pietų Žemaitijos etnografinis paveldas“. Sakiau, kad tęsiant romantizuotą pasakojimą apie Karšuvą, reikia remtis tvirtesniais istoriniais tyrimais, nes kitaip, kaip geneliam dailininkui, ant blogo grunto sukūrus gražų vaizdinį, šis gali sutrūkinėti. Po atminimo leidinį „Žemaičių kultūros savastys. II d. Epochų jungtys“ su CD įteikiau Trakų istoriniam muziejui, direktorei A. Zmejevskienei ir Trakų savivaldybės bibliotekai per Trakų savivaldybės tarybos narį Kęstutį Vilkauską. Padėkojau „Visi“ folkloro ansamblio nariams ir jo vadovui doc. E. Vyčiniui ir prof. habil dr. D. Vyčinienei už dėmesį ir prikėlimą vartosenai Pietų Žemaitijos, Antano ir Jono Juškų, Simono Stanevičiaus surinktų dainų. Nuo Šilalės kraštiečių draugijos, ansamblio moteris apdalinome gėlių puokštėmis, o visus ansambliečius A. Gedvilo leidiniu „Karšuvos būtovė“.

Padėkota renginio sumanytojams ir Trakų istorijos muziejaus darbuotojams, renginio vedėjai Brigitai Balčytienei, fotografui Alvydui Staniūnaičiui. Renginys baigėsi bendromis nuotraukomis, pabendravimu prie arbatos, pasigrožėjimu Trakais ir jos pilimi, palinkėjimais sveikatos ir kitų mielų susitikimų.