Kasmet šildymo metu (nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d.) dėl krosnių židinių ir dūmtraukių gedimų ar naudojimo pažeidimų šalyje vidutiniškai kyla apie 1 tūkst. gaisrų. 2021-2022 m. šildymo metu kilo 1054 tokie gaisrai. Kuo šaltesnis šildymo sezonas, tuo intensyviau kūrenama, tad ir gaisrų dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių kyla daugiau.
„Krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai arba netinkamas jų naudojimas yra dažniausia gaisrų priežastis šaltuoju metų laiku, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Daugiau kaip pusė gaisrų dėl krosnių ir dūmtraukių – 58 proc. kyla kaimo vietovėse, nes čia didesnė dalis gyventojų šildosi kietuoju kuru.“
Pasak A. Gudžiausko, lyginant gaisrų skaičių pagal savivaldybes, daugiausia tokių gaisrų kyla Kauno rajono, Vilniaus rajono, Kauno miesto, Alytaus rajono, Klaipėdos rajono savivaldybėse. Mažiausiai gaisrų dėl krosnių ir dūmtraukių – Neringos, Palangos, Visagino, Rietavo ir Birštono savivaldybėse.
„Dažniausia klaida, matyt, yra ta, kad apie šildymo prietaisus prisimenama tada, kai gerokai atvėsta ir reikia skubiai pradėti šildytis, tuomet nespėjama tinkamai pasiruošti. Prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią būtina juos patikrinti, nesvarbu, ar jie buvo naudoti praėjusį sezoną, ar ne.
Prieš pradedant kūrenti būtina apžiūrėti, ar įrangoje nėra jokių matomų defektų, įtrūkimų, nesandarumų. Taip pat būtina išvalyti ne tik kietojo kuro katilą ar krosnį, bet ir visus dūmtakius bei dūmtraukį. Jeigu pastebimi defektai arba pradėjus kūrenti matomi nesandarumai, būtina nedelsiant juos remontuoti,“ – pataria A. Gudžiauskas.
Norint išvengti gaisrų savo namuose, svarbu laikytis elementarių, tačiau labai svarbių saugumo taisyklių. Degius daiktus ir medžiagas galima laikyti ne arčiau kaip 1 m iki krosnies pakuros ir 0,5 m atstumu iki šildymo įrenginio. Taip išvengsite užsidegimo nuo įkaitusių šildymo įrenginių paviršiaus. Grindys prieš pakurą turėtų būti uždengtos nedegiomis medžiagomis, kad iškritusios žarijos ar kibirkštys jų neuždegtų. Tam galima panaudoti skardos lakštą, keramines plyteles ar kitas nedegias medžiagas.
Kūrenimui geriau naudoti tik sausą kurą ir tik tokį, kokį rekomenduoja šildymo prietaiso gamintojas. Deginamos drėgnos malkos daug greičiau užteršia dūmtraukį dervomis. Taip pat negalima deginti atliekų, plastikų, gumos, sintetinių medžiagų. Įkuriant negalima naudoti degių skysčių (pavyzdžiui, benzino ar dyzelinio kuro), nes staigus liepsnos pliūpsnis gali apdeginti. Atkreipkite dėmesį ir į degių pastato konstrukcijų (stogo, perdangos, apdailos medžiagų) atstumą nuo dūmtraukio. Jis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 cm.
