Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia gaisruose žūsta kaimo gyventojai. Ugniagesių statistikos duomenimis, per nepilnus 12 mėnesių gaisruose žuvo 92 žmonės, net 70 – juose žuvo kaimo vietovėse, praneša departamentas.
„Skaudžių gaisrų skaičius auga, nes beveik pusė gyventojų kaime dar nėra įsirengę autonominių dūmų detektorių. Be to, šiemet dėl koronaviruso pandemijos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nebegali lankyti gyventojų ir patarti jiems, kaip susitvarkyti krosnis, elektros instaliaciją, paaiškinti, kad būtina išsivalyti dūmtraukius ir įsigyti dūmų detektorius. Beveik visi žuvusieji namuose neturėjo šių prietaisų, nors didžiąją dalį jų dūmų detektoriai galėjo perspėti apie kilusį gaisrą, tai būtų ne vienam padėję išsigelbėti“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko primena A. Gudžiauskas.
Šiemet daugiausia žmonių gaisrų metu žuvo Kauno apskrityje – 23 (7 – Kauno rajono savivaldybėje, 5 – Kauno mieste, 4 – Jonavos rajono sav.), 16 – Panevėžio (5 – Panevėžio, 4 – Rokiškio rajonų sav.), 14 – Vilniaus (iš jų 3 – Vilniaus mieste), 10 – Alytaus (4 – Lazdijų, po 3 – Varėnos ir Alytaus rajonų sav.), po 8 Klaipėdos (iš jų 3 – Skuodo rajono sav.) ir Šiaulių (iš jų 3 – Radviliškio rajono sav.) apskrityse, 6 – Utenos (iš jų po 3 – Anykščių ir Ignalinos raj. sav.), po 3 – Telšių ir Marijampolės, 1 – Tauragės apskrityse.
35 žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 26), 19 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 13 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 6 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 2 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų, 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimo. Dar penkių žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisruose žuvo 65 vyrai, 20 moterų, o 7 žmonių tapatybė nenustatyta. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 62 metai. Didesnė tragiškų gaisrų dalis kilo nuo 10 iki 20 mėnesio dienos, kai išmokamos pašalpos. Dienos metu (nuo 6 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 54 gyventojai, naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) – 38.
Vien šį gruodį gaisruose žuvo 10 žmonių. Gruodžio 16 d. gaisre žuvo net du žmonės. 5.44 val., buvo gautas pranešimas apie gaisrą gyvenamajame name Alytaus rajone, Miroslavo kaime. Po 5 minučių atvykus ugniagesiams, namas jau buvo apimtas liepsnų. Apmalšinę jas ir su kvėpavimo organų apsaugos aparatais įėję į vidų, netrukus ugniagesiai vieną po kito surado du žuvusius žmones.
jei dūmų jutikliai būtų organizuotai įrengiami taip, kad nereiktų senukams butų savininkams alpinistais dirbti (ar dalyvauti vaistų, kurių šalutinis poveikis – kaulų tankio mažinimas, efektyvumo bandymuose: užlipai ir drimbi nuo palubių).
Jų maitinimą saugiau įrengti laiptinių aukštuose, sujungiant jį su jutikliais butuose (kaip kad mygtukas su skambučiu laidu sujungiami). Kol jie iš elementų, o ne iš el. tinklo maitinami, elementus keistų elektrikas, ar kitas aukščio nebijantis DNSB meistras.
Ligonių kasos ir privačių sveikatos draudikų vietoje tuo pasirūpinčiau, nes nuo aukštai nukritusiųjų sulūžusių kaulų ,,remontu” iš LK tenka apmokėti. O blogesniu atveju ir rimtesnės ilgalaikės pagalbos, ateinančio slaugytojo, kompensacinės technikos reikia. O nauji pastatai turėtų būti tik taip projektuojami ir įrengiami.