„Tvarumas“ lietuviams nėra tik skambus žodis, jis tampa kasdienio gyvenimo dalimi ir būtinybe. Tai įrodo ir naujausio Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai: 73 proc. apklaustųjų atsakė, kad jiems rūpi tvarumas. Tyrimą užsakiusios atliekų ir aplinkos tvarkymo įmonės „Ekonovus“ atstovai pastebi, kad noro saugoti aplinką yra, tačiau trūksta žinių, kaip tinkamai tai daryti.
Tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 73 proc. šalies gyventojų rūpi tvarumas ir jie stengiasi gyventi tvariai, 14 proc. laikosi priešingos nuomonės, o 13 proc. prisipažino nežinantys, kas yra tvarumas.
Apklausa parodė, kad tvarumas dažniau rūpi 36-45 metų amžiaus moterims, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų apklaustiesiems. Nežinantys tvarumo sampratos dažniau prisipažįsta vyrai, vyriausio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų respondentai.
Pastebėjo, kad trūksta žinių
„Apklausos rezultatai pradžiugino. Daugumai lietuvių ne tik rūpi tvarumas, bet jie ir stengiasi gyventi tvariai. O tai daryti galime kiekvienas. Pavyzdžiui, parduotuvėje galime rinktis ne plastikinius, o popierinius ar daugkartinius maišelius, rinktis prekes be įpakavimo, rūšiuoti atliekas, kad paskui jos būtų perdirbtos, o ne terštų aplinką.
Mūsų įmonė taip pat kasdien prisideda prie švaresnės Lietuvos. Atsisakome taršios technikos, ją keičiame į alternatyviu kuru arba elektra varomą, nuolat šviečiame visuomenę apie atliekų rūšiavimo svarbą“, – tikina bendrovės „Ekonovus“ vadovas Romas Draskinis.
Rugsėjį įmonė pristatė naują švietimui skirtą projektą – „Tvarumo akademiją“. Jos vadovė ir „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė tikina pastebėjusi, kad tiek įmonės darbuotojai, tiek klientai, didmiesčių ar mažesnių vietovių gyventojai, vaikai ir suaugusieji – visi nori saugoti aplinką ir rūšiuoti atliekas, tačiau ne visi žino, kaip teisingai tai daryti.
„Tvarumą suprantame, kaip siekį tausoti gamtos išteklius, sąmoningą ir atsakingą vartojimą, rūpestį dėl to, ką paliksime ateities kartoms. Sulaukiame daug klausimų apie atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, aplinkos tausojimą. Tikimės, kad „Tvarumo akademija“ padės rasti atsakymus visiems jų ieškantiems“, – sako V. Balčiauskaitė.
Įmonės rūpinasi tvarumu
Aplinkos apsaugos instituto tvarumo ekspertė Viktorija Račkauskaitė tikina pastebinti, kad Lietuvos verslui vis labiau rūpi tvarumas.
„Tarptautinėms ir didesnėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms tvarumo ataskaitos tampa privalomos. Įmonės kelia tvarumo reikalavimus ir savo partneriams bei tiekėjams. Įvyksta tarsi domino efektas, taip ir mažesnės įmonės tampa tvaresnės. Džiaugiamės, kad yra įmonių, kurių vadovams yra aktuali ir artima tvarumo tema, ir jie ją stengiasi diegti ir savo versle“, – sako V. Račkauskaitė.
Tvarumo ekspertė pastebi ir ne tokią malonią tendenciją – plintantį apsimetinėjimą tvariais arba anglų kalba „greenwashing“. Ne viena visame pasaulyje žinoma įmonė yra apkaltinta klaidingu produktų žymėjimu ir apsimetinėjimu, kad jų prekės yra draugiškos aplinkai ar pagamintos iš perdirbtų medžiagų, nors taip iš tikrųjų nėra. Ne kartą tokios bylos atsidurė teisme.
„Apsimetinėjimo atvejų pastebiu ir Lietuvoje. Dažniausiai pati susiduriu su prekėmis, kurios pažymėtos klaidinančiomis etiketėmis ar sertifikatais. Paieškojus nurodyto sertifikato, paaiškėja, kad oficialiai toks neegzistuoja ir negali užtikrinti, kad prekė yra tvari. Esu pastebėjusi, kad kartais būna nurodoma netiksli ar klaidinanti informacija, pavyzdžiui, apie greitosios mados ženklų prekių medžiagų sudėtį. Pasitaiko atvejų, kai verslas teigia, kad veikia tvariai, tačiau to nepagrindžia ir jokios to įrodančios informacijos nepateikia“, – tikina V. Račkauskaitė.
Tokiais atvejais svarbus vartotojų įsitraukimas ir sąmoningumas, kad jie nepirktų tvariomis apsimetinėjančių įmonių produktų ir netylėtų susidūrę su tokiu elgesiu.
