Soduose medžių šakos jau linksta nuo sirpstančių kriaušių. Šie sultingi, saldūs bei labai skanus vaisiai sezono metu puikiai tinka sveikatai palankiai bei subalansuotai mitybai papildyti. Dėl kalcio ir kitų maistingųjų medžiagų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria kriaušes įtraukti į kasdienį meniu ir jas valgyti ne tik nusiskynus nuo medžio, bet ir dėti į salotas bei desertus, kepti orkaitėje ar kepsninėje.
Tuo tarpu „Rimi“ kategorijos vadovė Rūta Genienė dalijasi patarimais, kaip išsirinkti ir tinkamai laikyti kriaušes namuose, kad jos kuo ilgiau išliktų šviežios, o derliumi galėtumėte mėgautis net rudeniui pasibaigus.
Odelę patariama nulupti
Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kriaušė yra sezoninis vaisius, todėl labiausiai jas rekomenduojama į savo mitybos racioną įtraukti rudenį.
„Visų pirma kriaušės vertinamos dėl vitamino B, C ir K, mineralų vario ir kalio, skaidulų. Tai puikus geležies šaltinis, padedantis stiprinti raudonuosius kraujo kūnelius. Kriaušėse yra lignanų bei fitoestrogenų, kurie rūpinasi kraujagyslėmis ir gali užkirsti kelią kraujavimui. Vidutinio dydžio kriaušėje yra apie 6 gramus skaidulinių medžiagų, kurių didžiąją dalį sudaro itin naudingi pektinai“, – sako dr. E. Gavelienė.
Nepaisant kriaušių naudos, gydytoja įspėja, jog kasdienė vaisių norma neturėtų viršyti 200 – 300 gramų. Tam, kad gautume skirtingų vitaminų bei mineralinių medžiagų, specialistė rekomenduoja valgyti kuo įvairesnių vaisių, todėl geriau apsiriboti viena kriauše per dieną: „Nors pati vaisiaus odelė yra geras skaidulų šaltinis, gali būti, kad iš toli atvežtos kriaušės bus pasidengusios vaisių vašku, o kuo jo daugiau patenka į žmogaus organizmą, tuo labiau apsunkinamas virškinimo procesas. Todėl atvežtinių kriaušių odeles patariama nulupti.“
Gydytoja pastebi, kad kriaušių vartojimo būdas dažnai priklauso nuo jų kietumo. „Dažniausiai valgymui ieškoma šiek tiek minkštesnių, o kietesnės kriaušės dažniau naudojamos kaip kepinių ar salotų ingredientas: jas galima kepti orkaitėje ar ant griliaus, trinti į įvairius padažus. Tiesa, kuo labiau sunokęs vaisius, tuo daugiau jame fruktozės.“
Kaip išsirinkti?
Pasak „Rimi“ kategorijos vadovės Rūtos Genienės, rinktis reikėtų nei per žalius, nei per daug prinokusius vaisius. Jei norima kriaušes skanauti tik po kelių dienų, geriau rinktis žalesnes, kietesnes kriaušes:
„Norint išlaikyti kriaušes kuo ilgiau šviežias, jas geriausia laikyti vėsioje, sausoje, nuo šviesos apsaugotoje vietoje arba šaldytuve ir kuo mažiau jas liesti ar trankyti. Nuo lietimo ir spaudimo kriaušės paviršius apsispaudo ir pradeda greičiau gesti. Jei kriaušė buvo nupirkta jau prinokusi, ji išsilaikys apie 4 dienas, jei buvo žalia – ilgiau.“
Tačiau, ką daryti, jei kriaušė per daug sunoko? Pernokusios kriaušės paprastai laikomos saugiomis valgyti, kai yra termiškai apdorotos. Jei kriaušė yra labai minkšta, jos skonis bus ne toks skanus bei gali sukelti virškinimo problemų, todėl geriausiai tokias kriaušes virti. Kai vaisiai sunoksta, jie tampa saldesni, todėl puikiai tinka desertams gaminti.
