Rugsėjo 16-ąją švenčiama Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ozono sluoksnio apsaugos svarbą.
Ozono sluoksnis – trapus dujų skydas – saugo Žemę nuo kenksmingos ultravioletinės Saulės spinduliuotės ir taip padeda išsaugoti gyvybę planetoje. Kartu saugo visus jos gyventojus nuo ligų ir sveikatos sutrikimų, kuriuos gali sukelti UV spinduliai.
Praeito amžiaus aštunto dešimtmečio pabaigoje mokslininkai nustatė, kad ozono sluoksnį ardo žmogaus sukurtos cheminės medžiagos – chloro fluoro angliavandeniliai ir kiti organiniai halogenų junginiai bei jų mišiniai. Praeityje jos naudotos šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, gaisro gesinimo priemonėse, putplasčių, aerozolių gamyboje, kenkėjams naikinti ir kitoms reikmėms.
Šiuo metu draudžiama gaminti ir naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas, išskyrus tam tikras išimtis tais atvejais, kai jų pakeisti kitomis neįmanoma. Ozono sluoksnis palaipsniui atsistato, tačiau, pasak mokslininkų, šios medžiagos iš atmosferos galutinai pasišalinti turėtų iki 2070 m.
Mokslinis ozono sluoksnio nykimo patvirtinimas paskatino tarptautinę bendruomenę sukurti bendradarbiavimo mechanizmą, kad būtų imtasi veiksmų ozono sluoksniui apsaugoti. Taip gimė Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos, kurią 1985 m. pasirašė 28 šalys. 1987 m. rugsėjo mėn. buvo priimtas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Jį ratifikavo ir jo įpareigojimų laikosi apie 200 pasaulio valstybių.
1994 m. prie Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų prisijungė Lietuva. Mūsų šalyje ozono sluoksnio pokyčius vertina Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – 1993 m. sausio mėnesį ji Kauno meteorologijos stotyje pradėjo ozono matavimus ir įsijungė į bendrą Pasaulinės meteorologijos organizacijos ozono stebėjimo sistemą.
Lietuvoje bendrojo ozono kiekis, matuojamas automatiniu spektrofotometru, svyruoja gana smarkiai, o tai lemia globalūs procesai. Per visą stebėjimų laikotarpį didžiausias vidutinis paros bendrojo ozono kiekis, išmatuotas 2018 m. kovo 3 d., siekė 574 Dobsono vienetus, o mažiausias 2007 m. gruodžio 21 d. – 202 Dobsono vienetus.
Ozono kiekis dažniausiai sumažėja spalio-gruodžio mėnesiais, dėl mažesnio Saulės aukščio ir trumpos dienos, tačiau žmogaus sveikatai tai nekenkia. Tačiau gyventojai apie tai informuojami. Paskutinį kartą toks atvejis nustatytas pernai spalio 25 d., kai ozono kiekis virš Lietuvos buvo 230 Dobsono vienetų arba 21 proc. mažesnis lyginant su vidutiniu daugiamečiu, tai buvo absoliutus 2021 m. minimumas.
Absoliutus 2021 m. maksimumas – 573 Dobsono vienetai pasiektas kovo 19 d. Tai buvo 44 proc. daugiau už daugiametį vidurkį ir tik 1 Dobsono vienetu mažiau už visų laikų rekordą. Ozono kiekiui nukritus iki 220 Dobsono vienetų, tai jau laikoma ozono skyle. Ji paskutinį kartą virš Lietuvos fiksuota 2019 m. gruodžio 18 d., kai ozono kiekis siekė 205 Dobsono vienetus.
Šių metų Monrealio protokolo tema siekia atkreipti dėmesį į visuotinį bendradarbiavimą išsaugojant gyvybę žemėje. Pasaulinę ozono dieną, kai šiai sutarčiai sukanka 35 metai, prisiminsime, kaip Monrealio protokolu buvo sustabdytas ozono sluoksnio nykimas. Bendruomenių iš viso pasaulio susivienijimas įrodė, kad daugiašališkumas ir veiksmingas pasaulinis bendradarbiavimas veikia.
Monrealio protokolo darbas dar nebaigtas. 2016 m. priimtas Monrealio protokolo Kigalio pakeitimas, kuriuo siekiama pasauliniu mastu užtikrinti klimato apsaugą nuo didelio šiltėjimo potencialo šiltnamio efektą sukeliančių dujų – hidrofluorangliavandenilių poveikio, laipsniškai mažinant jų gamybą ir naudojimą. Šiomis medžiagomis dažniausiai keičiamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos.
