Nors inžinerinių ir technologinių specialybių darbuotojų poreikis Lietuvoje kasmet auga, besirenkančių studijuoti šias disciplinas skaičius stovi vietoje.
Valdžios atstovams svarstant, kas padėtų pakeisti padėtį, inžinerijos ir technologijų žinovai įvardija bene pagrindinę problemą – atotrūkį tarp to, kaip tikslieji mokslai mokomi mokyklose, ir kaip jie veikia tikrame gyvenime.
„Mokyklose laikomasi griežtos dalykinės konstrukcijos – ugdymo planai vis dar pririšti prie išgrynintų dalykų, atskirai chemija, fizika, biologija, nors pasaulis vis dažniau juda jų integracijos link.
Žmonės baigia mokyklą, manydami, kad chemija yra tam tikro tipo uždaviniai, kuriuos jis sprendė mokykloje.
Be abejo, fundamentalios žinios, mokslų pagrindai yra būtini, tačiau dėl susitelkimo vien į juos atsiranda takoskyra, šie dalykai tampa nepatrauklūs ir per daug nutolę nuo to, su kuo jaunas žmogus susiduria kasdieniame gyvenime“, – komentuoja Vilniaus STEAM ugdymo atviros prieigos centro funkcinės dalies vadovas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojas dr. Paulius Tamošiūnas.
Mokslas neturi tapti mada
Tikslą pritraukti kuo daugiau žmonų į tiksliųjų ir technologinių mokslų studijas bandoma įgyvendinti pristatant šiuos mokslus kaip madingus, tačiau dr. P. Tamošiūnas įsitikinęs, kad tiksliųjų mokslų pavertimas madingais daug naudos neduos.
„Kurį laiką ant pjedestalo buvo socialiniai mokslai, nes tai buvo madinga.
Dabar kaip suteikiantys daug galimybių ir verti pasirinkimo laikomi STEAM (angl. science, technology, engineering, art, maths) dalykai.
Tačiau kyla pavojus, kad tuomet jauni žmonės mokslus ir rinksis vien dėl mados, o ne dėl vidinio noro. Klausimas, ar reikia kiekio, ar kokybės?
Siekiamybe laikyčiau kokybę, kad daugėtų žmonių, kurie patys pasirenka STEAM dalykus, o ne yra priverstinai nukreipiami į juos“, – sako pašnekovas.
Jo teigimu, labai svarbu sukurti kuo daugiau galimybių moksleiviams pamatyti įvairius pasirinkimus ir įvairius gyvenimo kelius.
Padėti suprasti, kad tikslieji mokslai nėra vien tik uždaviniai vadovėlyje, tai kompleksinių problemų visuma, su kuria susiduriama kasdieniame gyvenime, o kartu ir galimybė prisidėti prie tų problemų sprendimo.
Svarbu padėti atrasti karjerą, kurioje asmuo jaučiasi patogiai, gali joje kurti ir ne išgyventi iš to, o gyventi tuo.
„Vakarų Europoje dažnai einama būtent per galimybių moksleiviams parodymą, kviečiant įvairių sričių žinovus, įtraukiant tam tikras veiklas, kurios leidžia mokiniui įsivertinti tos karjeros patrauklumą.
Ir Lietuva vertėtų toliau keliauti būtent per galimybių mokiniams išsibandyti įvairius dalykus kūrimą.
Tuo tikslu kuriami ir STEAM centrai, kaip dar viena erdvė mokiniams atrasti, kad mokslas ir technologijos yra visur aplinkui“, – svarsto jis.
Šilutėje veikiančios robotikos laboratorijos „Tavo robotas“ įkūrėjas Eivanas Maksvytis sako, kad tiksliųjų mokslų žinovų trūkumas nėra vien Lietuvos problema, ji stebima visame pasaulyje.
„Inžinierių niekur nėra daug, jie visą laiką yra mažuma. Vienas būdas pagausinti žinovų skaičių tam tikroje populiacijoje yra įdarbinti žinovus iš kitų šalių.
Tą daro Šveicarija, Vokietija, Švedija. Pavyzdžiui, į Švedijos kultūrą technologijos tiesiog „įsiūtos“, ten yra didelis įdirbis, išvystyta pramonė, yra mažų miestelių, tapusių tam tikrų sričių kompetencijų centrais, ir vis tiek susiduriama su specialistų trūkumu“, – komentuoja jis.
Investicijos neatitinka lūkesčių
Maksvytis robotikos laboratoriją Šilutėje įkūrė bene prieš ketverius metus, grįžęs į Lietuvą iš Švedijos, kur dirbo „Ericsson“ tyrimų centre.
Vienas iš tikslų ir buvo per robotikos mokslą didinti jaunimo technologinį raštingumą, garsinti inžineriją.
„Pats esu inžinierius, o žmogus su savo amatu suauga, tampa savo srities advokatais, kiek tai leidžia gyvenimo aplinkybės.
Man aplinkybės susiklostė dėkingai, leido užsiimti tokia veikla – atidaryti laboratoriją, nes švietimas yra svarbu.
Dabar dirbame su jaunais žmonėmis, tačiau plėtosime ir suaugusiųjų švietimą apie dirbtinio proto technologijas, jų taikymą“, – dalijasi pašnekovas.
Robotikos laboratorijoje vykdoma sužaidybinta mokymo programa, tuo ji skiriasi nuo daugumos kitų panašių būrelių, siūlančių tiesiog užimtumą.
Vyksta programavimo, inžinerijos, projektavimo, darbo su sistemomis mokymai, yra atsiskaitymai, todėl užtikrinamas ir tęstinumas, kelis metus laboratoriją lanko tie patys moksleiviai.
„Paaugliai nuo maždaug 16 metų ateina jau būdami nukreipti į tiksliuosius mokslus, su geromis matematikos, chemijos, fizikos žiniomis.
Jų nereikia papildomai motyvuoti, tai yra jų interesų spektre, neretai jie vėliau pasirenka tiksliųjų mokslų studijas.
Kita padėtis yra su jaunesniais vaikais, tarp kurių yra didelė kaita, nes vaikai pabando, neranda savęs ir nebenori tęsti. Tačiau tai yra natūralu, svarbiausia, kad vaikas gauna progą save išmėginti ir šioje srityje“, – teigia jis.
Maksvytis įsitikinęs, kad jaunų žmonių pasirinkimams įtaką daro ir tautoje vyraujanti kultūra, nes ji lemia, kokie individai bręsta visuomenėje, kaip suvokiamas pasaulis.
Taip pat Lietuvoje yra problema, kad lūkesčiai nėra suderinti su investicijomis.
Jei norima garsinti tiksliuosius mokslus, pritraukti į juos daugiau žmonių, iš tikrųjų pasiekti apčiuopiamo rezultato, reikia be galo didelių investicijų, o ne vien „kosmetinio remonto“.
Prie tiksliųjų mokslų garsinimo prisideda ir STEAM centrai. Mes su jais bendradarbiaujame, pavyzdžiui, šiuo metu su Panevėžio STEAM centru vykdome taikomųjų technologijų projektą „Flora AI“.
Tai išmaniosios augalininkystės sistema, skirta augalų biociklų stebėsenai, kaip skaitmenines technologijas galima pritaikyti žemdirbystėje, siekiant didesnio derliaus su mažesnėmis sąnaudomis.
Jai kuriame programinę įrangą, ši vėliau bus įtraukta į išmanųjį šiltnamį“, – pateikia pavyzdį E. Maksvytis.
STEAM atviros prieigos centruose mokiniai pamokų metu ar po jų gali atlikti tyrimus, konstruoti, modeliuoti ir susipažinti su mokslo naujovėmis, kūrybiškai sprendžiant iškilusias problemas.
Kiekviename centre įrengtos standartizuotos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-IT laboratorijos, taip pat po specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į regiono poreikius.
Regioniniai STEAM atviros prieigos centrai šiuo metu veikia Alytuje, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje netrukus veiklą pradės metodiniai STEAM atviros prieigos centrai.
Didžiausią pokytį kuria mokytojai
Pasak dr. P. Tamošiūno, STEAM ugdymo būdai Lietuvoje taikomi dar neseniai, todėl tiksliai pasakyti, kokią įtaką jie padarė moksleivių pasirinkimams, negalima, mat kol kas trūksta išsamesnių tyrimų šioje srityje.
Visgi bendra tendencija yra tokia, kad tam tikrus kontekstus mokiniai po dalyvavimo veiklose atpažįsta, tie kontekstai tampa mokiniams artimesni.
„Pats dirbdamas su universiteto studentais matau tam tikrų gimnazijų ir mokyklų įdirbį, pastebiu, kad tokias studijas labiau renkasi tikslinių mokyklų mokiniai, kuriose buvo įtrauktos veiklos su technologijomis.
Tai rodo, kad bendradarbiavimas su mokytojais, sukuriant palankią terpę mokykloje, tikrai duoda rezultatų“, – tikina dr. P. Tamošiūnas.
Pašnekovas sako galįs drąsiai teigti, kad mokytojai Lietuvoje nori išbandyti naujoves ir džiaugiasi bet kokio tipo tikslingai pamokose panaudojama pagalba.
Tiesa, kol kas trūksta tikslinių praktinių veiklų mokytojams, susijusių su gamtamoksliniais ir STEAM dalykais, todėl įvairių sričių žinovų įsitraukimas į procesą parodant mokytojams galimybes būtų labai sveikintinas.
„Turiu ypač teigiamą požiūrį, matydamas mokytojus, kurie kad ir su mažiausiais resursais bando kurti veiklas, jas tobulina ir tokiu būdu mokiniui parodo, kad viskas yra įmanoma.
Bet kurio mokytojo pastangas keisti padėtį galima vadinti sėkmės istorija. Kaip bebūtų, didįjį pokytį padaro mokytojas.
Tokių atvejų matau vis daugiau, ypač džiugu tai matyti regionuose. Daugėja dalijimosi, kalbėjimosi ir noro bendradarbiauti“, – teigia jis.
„Mums reikia daugiau“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) sumanyta komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti mokyklose garsinti STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) mokslų kryptis, bendradarbiauti su STEAM centrais bei tarpusavyje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:
Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1000 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų.
Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės gebėjimų centras.
Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.
