Lietuvos architektūros meno taryba, veikianti prie Kultūros ministerijos, surengė nuotolinę diskusiją apie architektūrines varžytuves, rengiamas perkančiųjų organizacijų.
„Architektūrinių varžytuvių tikslas – išrinkti geriausią projekto sumanymą, kuri, pasirašius projektavimo sutartį su jos autoriumi architektu, būtų įgyvendinta.
Deja, šiandienos praktika rodo, kad dėl neskaidrių, biurokratizuotų procedūrų, nereikalingų reikalavimų dalyviams, neaiškios varžytuvių užduoties ir kitų priežasčių šis esminis tikslas neretai „pametamas“, – sako Architektūros tarybos pirmininkas architektas Audrius Ambrasas.
Siekti kokybiško, visuomenės interesą atitinkančių architektūrinių varžytuvių rezultato trukdo ir architektūrinių varžytuvių specifikai nepritaikyti teisės aktai.
Architektūros projektas yra meno kūrinys, o jis negali būti perkamas taip kaip trintukai, spausdinimo aparatai ar standartinės paslaugos.
Suprasdama tai, Europos Sąjunga rengiasi pakeisti Viešųjų pirkimų direktyvą, įtraukiant į ją naują skyrių, aprašantį intelektines paslaugų pirkimo procedūrą – šia kryptimi turėtų būti koreguojami ir Lietuvos teisės aktai.
Kita vertus, šiandien galiojantys teisės aktai įgalina perkančiąsias organizacijas rinktis didesnę varžytuvių kokybę užtikrinančius įrankius (pavyzdžiui, neapriboti tiekėjų rato užkeliant kvalifikacinius reikalavimus), tačiau jie nėra naudojami.
Susitikimo metu Architektūros meno taryba pristatė kokybiško architektūrinių varžytuvių būdus, tokius kaip:
kokybiškos, profesionaliai parengtos konkurso sąlygos; aiški, neperteklinė užduotis ir aiškus patarimų ir privalomų reikalavimų atskyrimas; prioritetas kokybės bruožams;
profesionali vertinimo komisija ir geriausio projekto išrinkimas diskusijų būdu; kompensacijos už darbą varžytuvių dalyviams įvedimas;
nebūtinų reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai atsisakymas; aiški ir savalaikė konkurso komunikacija; sąžininga projektavimo sutartis.
Tarybos nariai pabrėžė, jog labai svarbu, kad sutarti kokybiškų architektūrinių varžytuvių būdai būtų taikomi ir privatiems, ir pagal viešųjų pirkimų įstatymą rengiamoms architektūrinėms varžytuvėms.
Diskusijoje dalyvavę Kultūros, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Viešųjų pirkimų tarnybos, Vilniaus miesto ir Anykščių rajono savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai taip pat dalinosi savo patirtimi ir pasiūlymais.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad reikia siekti, jog architektūrinės varžytuvės viešųjų pirkimų kontekste būtų kokybiškas, veiksmingas įrankis, noriai naudojamas perkančiųjų organizacijų ir patrauklus architektams.
Kad taip atsitiktų, proveržio reikia keliose srityse: standarte – sukurti kokybiškų architektūrinių varžytuvių standartą, taikomą ir privačioms, ir viešoms varžytuvėms;
teisėje – keisti teisės aktus, kad jie skatintų tą standartą įgyvendinti (Viešųjų pirkimų, Architektūros įstatymai, Projekto pirkimo taisykles);
praktikoje – kad varžytuvių rengėjai, perkančiosios organizacijos ir architektai tą standartą suprastų ir jo laikytųsi (reikalinga pamoka).
Susitikimo metu sutarta tęsti darbą, kviečiant diskusijoje dalyvavusius organizacijų delegatus dalyvauti Architektūros meno tarybos posėdžiuose ir kartu rengti siūlymus.
Vienas iš artimiausių siektinų darbo rezultatų bus nauja Projekto pirkimo taisyklių (patvirtintų aplinkos ministro) redakcija, taip pat su ja susijusių teisės aktų (Viešųjų pirkimų, Architektūros įstatymų ir kt.) pakeitimų siūlymai.
Parengta pagal Architektūros meno tarybos pranešimą
