Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisija atmetė šviesuomenės atstovų prašymą sostinės vardo rašytinio paminėjimo 700 metų sukakties proga Katedros aikštėje esančiame Gedimino paminkle iškalti tikrąjį Lietuvos valdovo Gedimino titulą – Karalius.
Gediminas, kaip ir kiti ikikrikščioniškos Lietuvos valdovai, Vakarų šalyse buvo vadinami karaliais. Karaliumi pasirašinėjo ir jis pats: „Gediminas, Dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žiemgalos valdovas ir kunigaikštis“ (Gedeminne Dei gratia Letphanorum Ruthenorumque rex, princeps et dux Semigallie). Lietuvos valstybė buvo vadinama karalyste (regnum), Vilnius – karališkuoju miestu (in civitate nostra regia Vilna).
Tiktai rusai ir dar kelios slavų tautos Lietuvos karalius vadino didžiaisiais kunigaikščiais, o Lietuvos valstybę kunigaikštija.
Tačiau Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijoje karališkam Gedimino titului pasipriešino du šios komisijos nariai – istorikai Norbertas Černiauskas ir Marius Ėmužis. Komisijoje neatsirado nė vieno kas būtų pabandęs apginti ikikrikščioniškų Lietuvos valdovų garbę, tad komisijos nariai šviesuomenės prašymą atmetė.
Istorinės atminties komisijos posėdžio protokole rašoma, kad istorikas M. Ėmužis teigė, jog „Svarbus yra krikšto klausimas, visų pirma, karaliaus titulas buvo tvirtinamas popiežiaus ir susijęs su krikštu. Mindaugas apsikrikštijo 1251 m. ir tada popiežius savo galia patvirtina Lietuvos karalystę ir vyskupiją. Tai svarbus dalykas ir po kelių metų įvyksta karūnacija…“
Tad, pasak šio istoriko, Lietuvos valdovai savo valstybės suverenais – karalias tegali būti tik pasidavę užkariautojams ir atsisakę savo tikėjimo ir suvereniteto?
Visiems kas bent kiek domisi Europos istorija yra žinoma, kad iki krikšto priėmimo Europoje buvo daugybė pagoniškų karalių ir ten niekam nekyla klausimų dėl jų karališkumo.
Rusijos okupuotoje Lietuvoje Kremliaus cenzūra draudė net prasižioti apie pagoniškus Lietuvos karalius.
Buvau įsitikinęs, kad iškovoję politinę nepriklausomybę jau seniai turime SAVIVALDYBĘ.
Bet pasirodo – klydau.
Išvesta okupantų kariuomenė nesugrąžina nepriklausomybės ir laisvės, jeigu ant kojų neatsistoja keliaklupsčiautojų sielos.
Autorius yra Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, vienas iš Atviro Lietuvos kūrybinių intelektualų laiško signatarų
Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
Liepos 5 d., Valstybės dienos išvakarėse, grupė Lietuvos kultūrinės šviesuomenės atstovų išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos vadovus, kuriame raginama įstatymiškai...
Skaityti toliauDetails
Reikia džiaugtis, kad buvo suskubta pastatyti paminklus Gediminui ir Mindaugui. Dabar jau būtų tai padaryti neįmanoma.
Abu paminklai baisus.. kaip ir vileisiu busi trecias ar kudirkos.. nera menininku tik megejai! Girtas gediminas ant tanko bokstelio bado akis.
Kaip du kažkokie dedes gali nuspresti tokį svarbu momentą ?
Buvau įsitikinęs, kad iškovoję politinę nepriklausomybę jau seniai turime SAVIVALDYBĘ.
Gal visgi rimčiau ir logiškiau būtų dėl to reikalavimo Valdžiai, kad imtų Gediminą karaliumi, o ne kunigaikščiu, kaip yra iki šiol, ir atitinkamai pakeistų iškaltą įrašą jo paminkle Katedros aikštėje, – eiti nuosekliai, t.y. pirmiausiai iš Valdžios reikalaujant sprendimų dėl nuodugnaus, išsamaus istorinio, kalbinio, literatūrinio parašo, kuriuo pasirašyti “Gedimino laiškai”, jų tekstų, viso to meto istorinio laikotarpio kontekste, ištyrimo. Juk reikalaujant Gediminą – Jogailaičių senelį vadinti karaliumi klausimo neištyrus patiems šiuolaikinio mokslo žinių šviesoje gali būti ne kritiškai priimti svetimųjų, ypač lenkiškųjų istoriografijų prakišti išvedžiojimai lenkizmams Lietuvoje šlovinti. Lietuvybei svarbu stotis ant stiprių savo istorinių pamatų.
Štai, kad ir toks dalykas. “Gedimino laiškai” pasirašomi: “Gedeminne Dei gratia Letphanorum Ruthenorumque rex, princeps et dux Semigallie”. Nekelia abejonių, kad tai yra kalbiškai ir gramatiškai lotyniškas tekstas. Bet va – Semigallie tame telste lietuviškai verčiama Žiemgalos (vienask. kilmin.), o Gedeminne – Gediminas (vardininku), nors šio titulo lot. tekste abu jie yra vienaskaitos kilmininko linksnyje. Be to, vertėjui manyti, kad žodis Gedeminne galėtų būti ne vietos pavadinimas, nėra tekstinių ar kalbinių priežasčių. Tokiu atveju jo išvertimas būtent asmens vardu kelia abejonių.
Beje, Gedeminne kaip vietos pavadinimas, sprendžiant iš jo lotyniško užrašymo ir liet. vietų pavadinimų, visai galimas dalykas, kad lietuviškai galėjęs skambėti kaip ‘Gedemina’. Jį kaip vietos pavadinimą – Gedeminburgą matome ir kryžiuočių kronikoje. Be to, dėl žodžiokaip miesto (pilies) pavadinimo naudai bylotų ir „Laiškai“, nurodantys, kad „in civitate nostra“ yra „regia Vilna“. Taigi išeitų, kad „Vilna“ yra karaliaus rūmų esančių ‚Gedeminos‘ mieste pavadinimas, iš kurio vėliau galėjo rastis viso miesto pavadinimas – Vilnius. Tai, kad „Gedeminos“vardu vadintame mieste (pilyje) Gedimino laikais galėjo rastis karaliaus rūmai Vilna, t.y. kitu negu miestas vardu, neturėtų stebinti. Tai, kad karaliaus rūmai turi atskirus nuo miestų (sostinių), kuriuose jie yra, pavadinimus, yra būdinga Vakarų šalims, netgi ir Maskva turi Kremliumi vadinamus rūmus…
Tokiu atveju išvertus, kad “laiškus” rašytus Vakarų Europos krikščionims vienuoliams ir miestiečiams pasirašė: „Dievo malone Gedeminos lietuvių ir rusų karalius, Žiemgalos valdovas ir kunigaikštis“. Gautume , kad jis pasirašytas vien titulu. Kad taip galėtų būti, visai galimas dalykas.
Tad neturėtų stebinti, kad „Laiškai“, juolab ne konkretiems asmenims, – Vakarų šalių miestams , vienuoliams, miestiečiams, Bažnyčioms galėjo būti „pasirašami“ vien titulu, nenurodant konkretaus jį turinčio asmens. O gal tai galinti būti kolektyvine institucija tokia kaip – Taryba. Juk senovėje tarybos yra lietuviams būdinga valdymo forma. Žodžiu, ar Gedeminne iš tikrųjų yra asmens vardas, – klausimas problemiškas.
Tai va lietuvybės istorijos saviti dalykai, kuriuos reikalinga moksliškai tirti, kur šie darbai per 30 metų. Jie nedaryti…
Taigi keliaklupsčiavimas ne tik savivaldybės lygyje…
Ant to arkluo pautu isgraviruoti inicialai sio paminklo mecenaciu Rudytes ir Kleizaites-Vadaris, beje bronza kontrabandine is Estijos, o gediminas karaliumi nebuvo, net nekrikstyjo jo, butumete pasikonsultave dr. Baranauska, nebutu reikeje rasyti nesamoniu!
“Vasaris”, o jusu uzsispyrimas ir ignorancija apgailetini, deja.
Yra pavardė Gedminas, kilusi iš lietuviško vardo Gedminas, Gediminas.
Beje pagonys garbino velnius, aukojo zmoniu aukas.. dar buvo tarptautine teise ano meto jusu ziniai, pasidomekite.
Gerbiami komentatoriai, rekomenduoju pasiskaityti “Bernardinuose” š.m. sausio 25 d. Dariaus Kuolio straipsnį apie Gedimino laiškus. Gal tada nereikės kvailai ginčytis dėl to, ar Gediminas buvo karalius, ar tik kažkoks kažkam (?) pavaldus kunigaikštukas.
Paskaitykite dr. Baranauska apie “karalius” , beje alke buvo publikuota, profesionalo atsakymas, sudeliojo visus akcentus kompetentingai!
Cha-cha-cha! Iškalkim – CIESORIUS> “Karalius” per žemai… Kaip mažvaikiai… Juk karalius vainikuodavo Romos Popiežius. Pas mus vainikuotas buvo tiktai Mindaugas. Va imperijų kūrėjai kaizeriai ir carai jau neprašė Popiežiaus juos vainikuoti. Tai neprašykim – o pavadinkime Didžiuosius Kunigaikščius – Ciesoriais (cha-cha,oi-oi)…. Patikėkim kalbininkais: Karaliai – iš vardo Karolis Didysis, ciesoriai, carai ir kaizeriai iš Julijaus Cezario. Kuo karalius skiriasi nuo imperatoriaus ir ciesoriaus – juk aišku? Arba – ne… Gediminas nepripažino Popiežiaus. Taigi – ne karūnuotas, ne karalius. Gentys turėjo kunigaikščius-kunigus. Genčių susivienijimai – didžiuosius kunigaikščius. Tai Lietuva juk buvo genčių susivienijimas, tada dar nepalaimintas Popiežiaus? O kad mūsų lietuvišką susivienijimą pavadinti Imperija? – ar ne per kvaila? Per kvaila ir vadinti Karalyste…
Kiek Tamsta pradžios mokyklos klasių esi baigęs?
Atrodo – lyg ir visai nebaigęs? O Tu – baigei ką nors? Gal Marksizmą- Leninizmą dar prisimeni? Aš tai prisimenų – BET KRITIKUOJU> o kaip tokie visais mokslais tikintys – ar jie “baigę” ar “nebaigę” skaitosi?
Žodžiu, gerb. Petrai – ką baigiau, tikiu tiktai pasirinktinai… Tikiu humanitariniais mokslais gal tik 50%, biologija – apie 70%, tarybine medicina – beveik 90%, bet šiandienos “medicina” man smuko irgi iki egzotinės faunos “gyvybės mokslų” lygio 70%… Kas kita – ką pats išsiaiškinau ir patyriau. Ir tai 100% tikėjimo nėra nei vienoje srityje. Negalima tikėt ne tik tautos vadais. Negalima tikėti ir tautos žinuoniais …ir pseudo-mokslų veikalais! Galima deginti ant laužo netikintį vyraujančia dogma. Ir po to stengtis pamiršt jo tiesą. Kaip Džordano Bruno… Bailiai išlieka… aš turbūt – bailys…
kiek taip vadinami humanitariniai mokslai yra mokslas išvis? Ar ne pernelyg gausu ten politizavimo, buko nusižeminimo, siekiant įtikti bet kuriai valdžiai, svetimų minčių perrašinėjimo ir mėginimo jas sugromuliuoti, vandenėlio pilstymo ir kliedėjimo?
Pritariu.
Taip galvojant ir fizika nėra mokslas, juk atominės fizikos mokslu naudojasi politikai įsakydami gaminti bombas, naudoti kitiems savo politiniams kėslams… Kartais “vandenėlio pilstymais” žmogaus pasaulyje gali būti laimima daugiau negu naudojant fizikos mokslų dėsningumus. Taigi gal kiekvienas mokslas yra mokslas savo srityje…
Aišku, kad fizika nėra mokslas, bet mokslas yra disertacija apie seilėtus eilėraštukus. Arba mokslas yra apie taip, kaip galima pastoti nuo šventos dvasios be jokio lytinio santykiavimo.
Regis, istorijoje buvo toks “vulgarusis materializmas”, o galgi jis nėra išnykstantis kaip tarkim dinozauriai…
Ar fizika Jums atrodo ne tikslusis mokslas? Aišku – ir aukštojoje matematikoje logoritmuose aritmetinio tikslumo neįrodysi gi kiekviename tos kreivės (ha-ha) taške – bet tai vistik matematika ir tikslusis mokslas? Ar klystu? Ne tikslusis mokslas fizika? Prielaidų per daug? Bet tai ir yra prielaidos tose neįrodomose srityse… Va prielaida, kad Landsbergiui komunistas – vagis… Už neįrodymą gręsia… Ha-ha-ha…
Yra mokslai (fizika, chemija, matematika…), bet yra ir tariami mokslai (teologija, kamuoliuko mėtymas į krepšį, politologija, istorija, visokios kritikos – tiems, kas nesugeba meno sukurti…). Vienas visą gyvenimą stato namus, tiltus, kitas (intelektualas!) visą savo gyvenimą paskiria Brisiaus galo ar Laimės švyturio nagrinėjimams. Ir nieko čia nepakeisi. Ir tas gauna atlyginimą, ir anas.
Straipsnio autorius neskiria kunigaikščio nuo nuo karaliaus. Jei indoeuropiečiai nuo praamžių turėjo žodį-šaknį kunik-kunig-kung-king-kionig – …Baltuose ir germanuose kungs-kunigs-kunigas ir kunigaikštis! Tai negi tapęs karaliumi-kruliu ir kruliku jis taps labiau gerbiamas? Juk Didysis Kunigaikštis, o ne genties ir žemės kunigaikštis, kunigaikštukas ir ne parapijos kunigas? Juk ne hercogas ir ne “djuk”? Juk – “kingas”-kunigas?! Argi gražiau, jei kunigas, kunigaikštis ir kunikas tampa kroliumi ir kruliku?
Jo… Nusišnekėjimo viršūnė.
P. S. Nelygink, Tamsta Vidmantai, vyriško “daikto” su pirštu nors jie ir panašūs.
Krolikas, Petrai… Krolikas!
Tada reiketu rasyti dydysis kunigas arba kuningas, bet ne karalius.
Vidurine vokiečių žemaičių kalba kunigaikštis yra hertogh, hertoge, karalius- koningh, koning.Gediminas vokiečių kronikose tituluojamas karaliumi- koningh, o ne hertogh.
Istorija pasako kaip Lietuvoje lietuviškame žodyne genties vadas kunigas perverstas į katalikų dvasininką; Vokietijoje – kaip priklausomas kunigaikštis tampa HERCOG – o vyriausias ir neprikausomas ten išlieka didžiuoju kunigaikščiu – KIONIGU. Anglijoje vieni “kunikai”- Afrikos laukiniai ir “senojo pasaulio” maži ir nesutramdomi jų žodyne tapo djukais, o tikrieji taip ir liko kunikais-kungais – kingais.
Tadui dėl “Baranausko apie karalius”. Perskaičiau tą Tomo Baranausko “opusą” apie karalius. Ne istoriko, o diletanto straipsnis! Turime dar vieną tokį, tipo, istoriką, lenkų apdovanotą kažkokiu menkaverčiu medalikėliu – Bumbuliaucką… Apsaugok, Viešpatie, Lietuvą nuo tokių “istorikų”, o nuo priešų tai mes jau patys kaip nors apsisaugosim!
Petrai , o pats kas busi, kiek knygu parasei? Kiek moksliniu laipsniu apgynei? Destai, ar tik komentuoji, del medalikelio drB. is Lenkijos nezinau, Pranskietis uz Lublino unijos atsventima Lubline gavo taip pat kaip ir Bumbliauskas uz nuopelnus Lt, visokiu ju yra.
Lt neturejo apart Mindaugo karunuotu valdovu, o vadinti ir veisline kaimo kiaule gali karaliene, nieko tai nekeicia ius gentium. Pagonys nebuvo laikomi net zmonemis nors ir vyko prekybiniai mainai..
Bumbliauskas uz nuopelnus Pl
Atsakymas “Tadui”. Parašiau “Buratino nuotykiai kvailių šalyje” ir “Mikės Pukuotuko nuotykiai”. Dabar rašau romaną “Tadas ir jo draugai durnių laive”.
Dar vienas nelaimingas bucio fanas, nesiseka, bucio rasliava sodybos isvieteje, lapai naudojami pagal paskirti!
Gal tu, “Tadai,” į kokį “Delfį” pradėk rašinėti? Ten tokių kaip pats laukia nesulaukia…
Visai realu būtų iš Valdžių reikalauti, kad Valdovų rūmai būtų pervadinti Karalių rūmais. Mat “Gedimino laiškuose” parašyta, kad jie rašyti “in civitate nostra regia Vilna dicta”, taigi – “mūsų mieste karaliaus rūmuose Vilna vadinamais”. Vadinasi Gedimino laikais karalių rango institucijos rūmai Vilniuje buvo, galbūt jie tą vardą turėję nuo Mindaugo karalystės laikų.
Taigi šviesuoliai savo reikalavimą galėtų pateikti ir dėl Valdovų rūmų pervadinimo.
Manau , čia atsakymas tiems,kurie šaukia “daugiau savivaldos”!, “viską atiduokime savivaldybėms” ! Manau,kad savivalda Lietuvoje dar nesubrendusi. Vienos savivaldybės galimai nesteigia mokyklų ,kuriose mokoma valstybine lietuvių kalba-tėvai turi vežioti vaikus į Vilnių ,kitoms Gediminas- ne karalius. Šiuo atveju,manau,trūksta valstybinio požiūrio.
Manau, kad valdžiagalviams trūksta smegenų. Jei būtų pakankamai smegenų, tai būtų ir adekvatus mąstymas ir valstybinis požiūris.
Būčistams taip pat, jie ignorantai ir chamai, skaitykite dr. Baranausko atsakymus nelaimingam būčiui, rasite Alko archyve. Beje savo laiku šie valdovų rūmai buvo didelis kekšynas, dr.Gudavičius minėjo.
???