Termometrų stulpeliams pasiekus kone 30 laipsnių, karštis tampa papildomu krūviu kūnui, kuris praranda daug skysčių, tad šią pusiausvyrą būtina atstatyti. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria troškulį malšinti tiesiog paprastu, ne itin šaltu vandeniu, tačiau jei per karščius gausiai prakaituojama, verta dalį išgeriamų skysčių pakeisti ir didesnės mineralizacijos gėrimais.
Svarbu ne tik kiekis, bet ir vandens temperatūra
Karštomis dienomis taip ir traukia ledinis vanduo, nes norisi ne tik numalšinti troškulį, bet ir atsivėsinti. Tačiau nuo labai šaltų skysčių, ypač tuomet, kai lauko temperatūra pasiekia 30 laipsnių, reikėtų susilaikyti. Prekybos tinklo „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė karštomis vasaromis dienomis pataria gerti kambario temperatūros ar vos vėsesnį, bet ne ledinį vandenį.
Pasak mitybos ekspertės, Lietuvoje turime puikios kokybės vandens: „Reta šalis gyventojų reikmėms gali naudoti gruntinius vandenis, o mes tokią galimybę turime. Lietuvoje paprastas vanduo iš čiaupo – puikios kokybės, o vanduo – tai universalus tirpiklis, kuriame tirpsta maistinės ir kitos medžiagos: jos išnešiojamos po visą kūną, o nereikalingos – pašalinamos. Be to, vanduo – ir kiekvienos mūsų ląstelės sudedamoji dalis, jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą.“
Individualų vandens poreikį galimą apskaičiuoti pagal paprastą formulę – kiekvienam ūgio centimetrui reikėtų išgerti po 10 ml vandens. Tad, pavyzdžiui, 1,70 cm ūgio žmogui būtų gerai per dieną suvartoti apie 1,7 litro vandens. Tiesa, jei jis sportuoja ar diena labai karšta, gerti reikėtų dar daugiau.
Vandenį reikia gerti, net jei nemėgstame
Karštą dieną geriausiai troškulį numalšina paprastas vanduo. „Tuo tarpu angliarūkšte papildytas gazuotas vanduo ilgiau negenda, gerai malšina troškulį, gerina apetitą, tačiau sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar varginamiems pilvo pūtimo tokio vandens patariama vengti. Tiesa, jei per karščius gausiai prakaituojate, tada prarandate ne tik vandenį, bet ir mineralus, todėl dalį išgeriamo vandens pakeiskite didesnės mineralizacijos natūraliu vandeniu“, – pataria gydytoja dietologė.
Pasak E. Gavelienės, jei nesinori gerti paprasto vandens, svarbu surasti būdą, kaip jį pagardinti – tam tinka vaisių ar agurkų griežinėliai, mėtos, čiobrelio ar rozmarino šakelė. „Per karščius gerti vandenį reikia net jei labai jo nemėgstate. Ir visai nesvarbu, prieš, po valgio ar valgant. Svarstymai, kad tuo metu, kai valgome, nereikia nieko gerti, susiję su ankstesne nuomone, kad esą „praskiedžiami“ virškinimo fermentai, bet tai netiesa. Virškinimo fermentų visuomet pasigamina tiek, kiek reikia maistui suvirškinti, o prasiskiedimo procesai tam neturi jokios įtakos“, – aiškina gydytoja dietologė.
