Niujorko pasaulio reklamų šventėje „New York Festivals Advertising Awards“ Lietuvių „Magic“ filmuota reklama pelnė svarbiausią apdovanojimą.
Reklamos gamybos įmonė birželį su ta pačia reklama didžiausioje reklamos šventėje pasaulyje „Kanų liūtai“ laimėjo „Grand Prix“.
Tačiau kūrybinės industrijos Lietuvoje jau dirba ties galimybių riba ir jei valstybė toliau nepripažins jų pirmenybine sritimi, rizikuojame prarasti galimus įspūdingų biudžetų užsakymus, kurių jau ir dabar vis dažniau tenka atsisakyti.
Sumanymą pavyko įgyvendinti tik atsitiktinumo dėka
Lietuvoje esant didelių studijų trūkumui, reklamos gamybos prodiuseriai „Magic” vos neprarado galimybės jos filmuoti Lietuvoje – juos išgelbėjo atsitiktinumas.
„Mums pasisekė šiuo atveju, kadangi po Covid niekas nevyko Litexpo rūmuose ir jie buvo suinteresuoti mus priimti. Litexpo parodų rūmai, kaip studija, mums yra labai patogi vieta.
Tai yra labai gerai įrengtas pastatas, kuriame pastatėme didžiulę dviejų šimtų kvadratų papuošimą.” filmavimo rengimo įspūdžiais dalijosi Ramojus Petrauskas, vykdantysis „Magic” prodiuseris.
Galima tik spėti, kiek tokio masto užsakymų yra atsisakoma dėl neturėjimo kur juos įgyvendinti bei kiek Kanų Liūtų ar kitų didelių apdovanojimų jau galėtume turėti šalies sąskaitoje.
Kita vertus, R. Petrausko teigimu, atsisakyti užsakymų nors ir kartais tenka, dažniau jie jų net nesulaukia, dėl industrijoje jau žinomo Lietuvos galimybių ribotumo.
Apie tai, kokia sena ir rimta problema yra studijų ir paviljonų trūkumas, jam antrino ir Romanas Matulis, Baltic Film & Creative Tech klasterio, vienijančio reklamų ir kino kūrėjus vadovas:
„Video reklamos ir kino gamybos procesai yra labai panašūs – abiejose srityse iš esmės dirba tie patys profesionalai, kurių darbo kokybė jau seniai pasiekė pasaulinį lygį.
Turime keletą pavienių nedidelio masto filmavimams tinkamų patalpų, bet su tokia infrastruktūra tikrai sunku varžytis su kitomis regiono šalimis dėl didžiųjų studijų (HBO, Netflix, Amazon ir pan.) nuolatinių užsakymų.”
Sprendimai galėtų būti labai paprasti
R. Petrausko teigimu, dabar ypač svarbu sukurti infrastruktūrą, kad pasiektume tas šalis, kurioms mes dar nesame per brangūs.
„Mes gebame profesionaliai statytis papuošimus, deja – neturime kur, todėl negalime pasikviesti tų didžiausių projektų, kurie važiuoja į Čekiją ar Angliją – šalis kur yra didelės studijos.
Mes su jais negalime pasivaržyti kaina ir tų studijų infrastruktūra tikrai geresnė, nes į tai yra investuota.
O šiuo atveju pas mus infrastruktūra yra menka, bet manau, visgi šiandien turime galimybę tapti stipriais varžovais Čekijai, Vengrijai ir kitoms Rytų Europos šalims.”, – teigė R. Petrauskas.
„Industrija vienijasi, kad atsirastų nauja 4–6 paviljonų kino studija su bendru plotu apie 50 000 kv.m. Preliminariais vertinimais sumanymo vertė būtų 12–15 mln.eur.” – teigė R. Matulis.
„Kadangi tai yra per didelė našta mūsų industrijai, šiuo metu aktyviai ieškoma partnerių, su kuo galima būtų ja pasidalinti.”
Kaip pavyzdį R. Matulis paminėjo Estijos atvejį: „Dar prieš kelis metus Estijos kino industrija buvo nepalyginamai mažesnė už mūsų, bet gavusi pasitikėjimo, valstybės (5 mln.Eur) ir Talino savivaldybės (1 mln.Eur) finansavimą kino studijos statyboms – šiais metais žadama baigti statybas – taip mes atsidūrėme besivejančių padėtyje.”
Dirba ties galimybių riba
Lietuvos kino ir reklamos kūrėjai įrodė, kad jie yra vertinami visame pasaulyje.
Šalies kino gamyba išaugo nuo 6 milijonų 2011-ais metais iki 38 milijonų eurų, kurie buvo išleisti 11 lietuviškų gaminių ir 16 užsienio koprodukcijos filmų praėjusiais metais.
Taip pat sparčiai auga ir reklamos industrija, o viso pasaulio užsakovus vilioja mūsų patyrę ir talentingi žinovai.
R. Petrauskas pabrėžė, kad užsienio klientus labiausiai traukia asmeninis santykis, darbščios ir kūrybingos komandos:
„Mes jau nebe pigi šalis, tad nebeturim šių pagrindinių svertų – industrija vilioja kokybišku ankstesniu įdirbiu, santykiais ir turimais talentais: kostiumų dailininkais, stilistais.
Dauguma aplinkinių šalių neturi šių žinovų ir užsakovams reikia juos ten vežtis. Tai yra mūsų pagrindinė stiprybė, kuri netgi padeda sumažinti gamybos kainą, nes nereikia kviestis brangiausių žinovų.”
Tačiau, Lietuvoje jau pradeda trūkti kino profesionalų. Filmuojant apdovanojimą Lietuvai pelniusią reklamą teko keletą specialistų kviestis iš kaimyninių šalių.
„Dailininkė buvo iš Estijos, mes ją atsivežėme į Lietuvą, ji dirbo kartu su dailininkų komanda Lietuvoje, statė papuošimą.
Filmuojant turėjome problemą ir su apšvietėju, todėl pas mus važiavo pagrindinis apšvietėjas iš Estijos, nes neradome čia tinkamo žmogaus.”
Iš viso prie šio sumanymo dirbo apie 150 žmonių: dauguma lietuvių, taip pat estai, bei režisierius švedas ir vokiečiai.
Nors žinovų trūkumas ir jaučiamas, kūrėjai džiaugėsi, jog viskas labai sklandžiai pavyko, ir užsakovai išvyko laimingi, o dabar reklama skina laimėjimus.
R. Matulio nuomone, nuolat didėjantis užsienio filmų, serialų ir reklamos užsakovų dėmesys Lietuvai yra maloni tendencija, tačiau ji turi ir kitą pusę – mūsų kino industrija jau kurį laiką dirba ties savo galimybių riba.
„Katastrofiškai trūksta visos eilės profesijų žinovų – filmavimo aikštelės pagalbininkų, aikštelės dailininkų, apšvietėjų, operatoriaus padėjėjų, animatorių, montuotojų – sąrašą galima tęsti ilgai.
Deja, Lietuvoje nėra programų ir švietimo įstaigų, kurios šiuos žinovus ruoštų.” – pasakojo R. Matulis.
R. Matulio teigimu, pasaulis mus jau pripažįsta – lieka sulaukti pripažinimo tik šalies viduje: „Savarankiškai kūrybinis sektorius jau padarė labai daug, laimėjome aukščiausio pasaulinio lygio apdovanojimus.
Tuo tarpu valstybės strategijoje kūrybinės industrijos vis dar nefigūruoja, nėra pasitikėjimo jomis kaip tvariu ir daug gamybių turinčiu sektoriumi.”
Kito Kanų Liūto galime ir nebesulaukti
„Kanų liūtai turbūt pats garsiausias apdovanojimas. Tai yra visos mūsų industrijos, visų, kas buvo prisilietę, nuopelnas.”, – džiaugėsi R. Petrauskas.
Prie šios reklamos dirbo ir daugiau lietuviškų kompanijų, priklausančių sparčiai augančiam Baltic Film & Creative Tech klasteriui, vienijančiam virš 40 kino, reklamos, animacijos ir multimedijos kūrėjų bei platintojų.
„Mano Disco, Cineskopė Rental, Arclights bei kitos klasterio įmonės prie to prisilietė tad tam tikra prasme šis apdovanojimas visiems ir priklauso.” – teigė R. Petrauskas.
Atšventus didelius laimėjimus, laikas apsvarstyti, kokių priemonių reikia imtis, kad šie apdovanojimai netaptų paskutiniais.
Nesant valstybės investicijų į sektorių, privatus verslas galėtų imtis infrastruktūros plėtros savarankiškai, tačiau kalbėtis su investuotojais be valstybės garantijų itin nelengva.
Galimi įvairūs plėtros būdai: laisvoji ekonominė zona, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, koncesija.
„Padaryti ženklius žingsnius į priekį mums trūksta investicijų, kurios neateis be valstybės pagalbos, parodyto pasitikėjimo, kurį manau, tikrai užsitarnavome.” – teigė R. Matulis.
Baltic Film & Creative Tech klasterio vadovo įsitikinimu, dabar yra pats tinkamiausia akimirka investuoti: kuomet jau niekas neabejoja Lietuvos kino industrijos galimybe ir užsienio užsakymų gausa.
R. Matulio teigimu, „nesprendžiant minėtų problemų, prarasime puikią galimybę įsitvirtinti pasaulinėje kino rinkoje ilgam laikui ir kitų Kanų ar Venecijos Liūtų galime ir nesulaukti.”
