Žalioji energija: mažės sąskaitos ir įsitvirtins energetinė nepriklausomybė

Lietuvos energetikos sektorius per ateinančius tris dešimtmečius keisis iš esmės: atsisakius naftos gaminių, anglies bei dujų, šalyje bus naudojama tik saulės, vėjo ir kita ekologiška energija. Pokyčiai leis gyventojams taupyti išlaidas energijai ir skatins imtis naujų verslų. Tokią ateities tikrovę įvardija Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė.

Pagal darbotvarkėje numatomas priemones, jau iki 2030 m. pusė visos šalyje sunaudojamos elektros energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o centralizuoto šilumos tiekimo sistemose – ne mažiau kaip 90 proc.

Be to, vykdant gamtai palankią politiką, bus iš esmės užtikrinta šalies energetinė nepriklausomybė, nes per kelis dešimtmečius Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, atsisakys iškastinio kuro.

„Atsinaujinanti energetika – ne tik rytojaus energetika. Tai pagrindinė ir fundamentaliai svarbi sritis, kurią būtina kompleksiškai vystyti, nes tai naujovės, darbo vietos ir energetinė nepriklausomybė“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Aplinkos viceministrės Gintarės Krušnienės teigimu, Žaliojo kurso krypties energetikos sektoriuje jau dabar laikomasi pažangiausiai tarp visų kitų sričių.

„Apskritai Lietuvos siekiai plėtojant atsinaujinančią energiją yra tarp penkių didžiausių Europos Sąjungoje. Mūsų užmojai jau dabar naudingi, nes mažėja iškastinio kuro importas, o darbo vietų daugėja. Klimato darbotvarkė dar labiau paskatins teigiamą pokytį“, – sako aplinkos viceministrė.

2050 m. žalioji energija turės sudaryti 90 proc. šalyje suvartojamos energijos, o elektra ir centrinis šildymas bus visiškai žali. Pokyčiai apims ir daugumą būstų, nes per ateinantį dešimtmetį skatinant decentralizuotą elektros gamybą 30 proc. elektros energijos vartotojų turi tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais.

Netrukus pirmenybė bus teikiama ne gamtinėms dujoms tiekti, o biometano gamybai vystyti ir žaliajam vandeniliui naudoti pasitelkus kilmės garantijų sistemas. Artimiausiu metu žadama įgyvendinti bandomąjį projektą, kuris turėtų nustatyti vandenilio panaudojimo gamtinių dujų perdavimo sistemoje galimybes ir įvertinti P2G (Power-to-Gas) sprendinių galimybes Lietuvoje, panaudojant esamą transportavimo infrastruktūrą.

Lietuva netolimoje ateityje švaistys mažiau energijos: iki 2040 m. jos naudojimo intensyvumas turi sumažėti du kartus. Tikslo bus siekiama elektros gamybos kogeneracijos, žalesnės pramonės, naujoviškesnės įrangos pramonėje bei veiksmingesnio transporto priemonėmis.

Energiją švaisto ir žemo veiksmingumo klasės pastatai, todėl jų atnaujinimo tempai spartinami dvigubai, dėmesį sutelkiant į gyvenamųjų kvartalų atnaujinimą. Būstų savininkai galės naudotis finansinėmis paskatomis rinktis šiuolaikiškus katilus, keisti buitinius prietaisus veiksmingesniais, kartu sprendžiant energetinio skurdo iššūkius.

Nors Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkė numato priemones ateinantiems trims dešimtmečiams, dabartinė Vyriausybė užsibrėžė sukalti jos pamatą dar šią kadenciją. Darbotvarkės reikalavimus apibrėžia ne vien politinė valia, bet ir planetos tikrovė – klimato krizės Žemei ir žmonijai keliami pavojai. Dokumentas atitinka ir tarptautinius Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus, ir naujausius Europos žaliojo kurso siekius.