Trečiadienis, 2 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kuriuose Lietuvos keliuose provėžos giliausios ir kada padėtis pagerės?

www.alkas.lt
2022-07-21 12:00:54
1
Provėžos | ve.lt nuotr.

Provėžos | ve.lt nuotr.

Tranzitu per Lietuvą traukiantys vilkikų karavanai palieka gilius pėdsakus šalies keliuose. Intensyviausio eismo keliuose vos per kelis metus susidaro gilios provėžos, kurios gali tapti skaudžių eismo nelaimių priežastimi.

Svarbus eismo nelaimes sukeliantis veiksnys

„Natūralu, kad provėžos dažniausiai susidaro intensyviausio eismo magistraliniuose keliuose, ypač jungiančiuose skirtingas valstybes.

Važiavimas tokiais keliais reikalauja ypatingo vairuotojų dėmesio dėl didelio greičio ir transporto priemonių gausos.

Provėžos yra papildomas pavojaus veiksnys, kuris dar labiau padidina nelaimingų įvykių tikimybę ir reikalauja dar didesnio atidumo“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Tyrimais nustatyta, jog provėžų gyliui pasiekus 7,6 mm, šių kelio darinių sukeltų autoįvykių dažnis pradeda staigiai didėti. Mokslininkai nurodo, jog kiekvienas provėžų pagilėjimas 2,5 mm avaringumą padidina 16 proc.

„Su provėžomis glaudžiai susijęs ir hidroplanavimas – itin pavojingas reiškinys, kuomet automobilio padangos praranda tiesioginį sąlytį su kelio danga ir pradeda slysti vandens paviršiumi.

Kelyje su lygia danga vanduo nubėga į kelkraštį, o jei danga provėžuota – vanduo užsilaiko. Todėl provėžose po lietaus susidarančios balos reikalauja ypatingo vairuotojų atsargumo bei gali tapti itin skaudžių eismo nelaimių priežastimi“, – įspėja BTA atstovas.

Kur provėžos giliausios?

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) praneša, jog pagal 2021 m. duomenis, giliausios provėžos (gilesnės nei 20 mm) registruojamos devyniuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose: valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A2 (Vilnius–Panevėžys), A12 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas), A11 (Šiauliai–Palanga) ir krašto keliuose 229 (Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai), 150 (Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys), 130 (Kaunas–Prienai–Alytus), kurių bendras ilgis – 17,5 km.

Šiuo metu vieną iš ruožų ruošiamasi remontuoti, kituose ruožuose atliekami prieš tyrimai, pagal kurių rezultatus bus nustatoma remonto rūšis.

Nustačius remonto rūšį, LAKD rengs šių ruožų tvarkymą pagal patvirtintas prioritetines eiles.

Pagal patvirtintą metodiką sudaryta rekonstruotinų bei remontuotinų automagistralių ir greitkelių prioritetinė eilė surašyta LAKD svetainėje.

LAKD nurodo, jog tikslių duomenų, kaip greitai formuojasi provėžos, nėra, kadangi tai priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek buvo sutankinta danga įrengimo metu, kiek ji įkaista šilčiausio sezono metu, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas konkrečiame ruože, koks įrengto viršutinio sluoksnio storis, kokios rūšies bitumas panaudotas ir kitų.

Itin svarbus provėžų susidarymo veiksnys – sunkiasvorio transporto intensyvumas.

Provėžos | dirbtuves.com nuotr.
Provėžos | dirbtuves.com nuotr.

Kaip važiuoti provėžuotu keliu?

Saugaus vairavimo instruktorius Rokas Markevičius tikina, jog Lietuvos keliuose padėtis su provėžomis yra gerokai prastesnė nei kaimyninėse valstybėse – nei Lenkijos, nei Latvijos, nei Estijos ar Suomijos keliuose jam neteko matyti tokių prastų tarptautinių kelių.

Tiesa, žinovas nurodo, jog vilkikų vairuotojams provėžos yra netgi patogios. „Jie kelyje išspaustose duobėse jaučiasi tarsi bėgiuose.

Jei provėžos yra gilesnės, jiems net vairo laikyti nereikia. Tačiau jiems yra daug sunkiau iš provėžų „išlipti“, kuomet to reikalauja eismo padėtis“, – aiškina R. Markevičius.

Tuo tarpu lengvųjų automobilių, kurių atstumas tarp ratų yra mažesnis nei vilkikų, eismui provėžos yra pavojingos.

Pavojų prarasti transporto priemonės kontrolę padidina platesnės padangos. Pavojingiausia tokiais keliais važiuoti lengvuoju automobiliu su prikabinta priekaba.

„Jei provėžos itin gilios, turbūt logiškiausias sprendimas važiuojant tokiu keliu būtų „apsižergti“ kairę provėžą ir laikytis arčiau juostas skiriančios linijos.

Dešinė juostos su provėžomis pusė paprastai būna labiau susidėvėjusi, ja važiuoti pavojingiau. Jeigu asfalto būklė patenkinama, o vairuotojas gerai jaučia automobilį, galima važiuoti ir į provėžą įleidus vienos pusės ratus“, – norintiems saugiau važiuoti vilkikų išvagotais keliais patarė instruktorius.

A. Žiukelis pateikia kitą nuomonę. „Kelių eismo taisyklėse aiškiai parašyta – važiuoti kuo dešiniau. O ir praktikoje visuomet saugiau laikytis dešinės pusės, nei važiuoti beveik kelio viduriu – sumažėja kontakto su lenkiančiais automobiliais pavojus.

Nors dešinė provėža iš tiesų kartais būna prastesnė už kairę, bet jei jau važiuojama ją apsižergus, kelio dangos kokybė nėra tokia svarbi“, – tvirtina draudimo bendrovės žinovas.

A. Žiukelis priduria, kad tik pamačius kelio ženklą, įspėjantį apie provėžas, reikėtų mažinti važiavimo greitį. Jei nutiko taip, kad į provėžas jau įvažiuota, greitį mažinti reikėtų atsargiai, nesukant vairo.

„Rikiuotis važiuojant tokiu keliu, reikėtų taip pat atsargiai, esant galimybei – kad šalia nebūtų transporto priemonių. Mat automobilis dėl kelio dangos nelygumų gali judėti ne taip, kaip tikisi vairuotojas“, – pataria BTA atstovas.

Važiuoti antra juosta, kuomet pirmojoje yra provėžos, R. Markevičius nepataria, mat tokiu būdu prieštaraujama visai judėjimo logikai ir mažėja eismo darnumas, kuomet greičiau judančios transporto priemonės kaire juosta gali aplenkti judančiuosius lėčiau.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione.

Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2021 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos.

2021 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 64 mln. eurų žalų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vairuojant svetur – pavojų keliuose daugiau
  2. Lietuvos kelių pertvarkai skiriamos lėšos pirmą kartą numatytos 3 metams
  3. Susisiekimo ministerija pradeda Lietuvos kelių kokybės auditą
  4. Lietuvos keliams šiemet atiteks beveik 0,5 milijardo eurų
  5. Greitį viršija daugiau nei trečdalis Lietuvos vairuotojų, rodo apklausa

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vidmantas says:
    3 metai ago

    Dažniausiai važiuoju apžergęs dešinę provėžą. Bet yra kelių, kur dešinys kelkraštis ištrupėjęs ir duobėtas. Labai reikia atidumo. Tik jei kelias tuščias važiuoju apžergęs kairąją. Malonu matyti furas, kurios nevažiuoja provėžose ir šitaip galimai karštyje lygina asfaltą. Nelabai suprantu tų, kuriems “važiuoti bėgiais” patogiau? Ne tik lenkiant, bet ir praradus budrumą, pasekmės turėtų būti skausmingos. Kodėl būtina važiuoti tuščia kaire juosta, kai priekyje už puskilometrio matai ne vieną lėtą ir žinai, kad visvien vėl tektų keisti juostas prieš kiekvieną? Juk veidrodėlyje matai tuščią justą už savęs… Nesu greituolis, bet kai kelyje leidžiama ir 110, ir 130 – labai retai kas važiuoja ir 100 – taupo kurą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasienis | vsat.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į pagalbą Latvijos pasieniečiams siunčiami Lietuvos pareigūnai

2025 07 01
Būstas | pixabay.com, Chaiyananuwatmongkolchai nuotr.
Lietuvoje

Būsto paskola planuojant šeimą ar verslą: ką svarbu žinoti?

2025 07 01
Audra
Gamta ir žmogus

Daugiausiai žaibų birželį sulaukė pietiniai ir rytiniai rajonai

2025 07 01
Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvoje

Liberalą stebina ŠMSM kadrų politika

2025 07 01
Policija
Naujienos

Policija paskelbė liepą eismo dalyvių laukiančias patikras

2025 07 01
Vaikai skaito | Ben White nuotr., unsplash.com
Lietuvoje

Prasidėjo Vaikų globos savaitės renginiai

2025 07 01
Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės

2025 07 01
Daugiabutis
Lietuvoje

Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Rimgaudas apie Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Skutui apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į pagalbą Latvijos pasieniečiams siunčiami Lietuvos pareigūnai
  • Būsto paskola planuojant šeimą ar verslą: ką svarbu žinoti?
  • Daugiausiai žaibų birželį sulaukė pietiniai ir rytiniai rajonai
  • Liberalą stebina ŠMSM kadrų politika

Kiti Straipsniai

Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Prūsai valstiečiai (raižinys iš Ch. Hartknocho Senoji ir naujoji Prūsija, arba dvi Prūsijos istorijos dalys, 1684 m. | Mikołajaus Koperniko universiteto bibliotekos nuotr.

M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Kad poilsio gamtoje neapkartintų bauda

Prieiti prie vandens telkinių turi teisę visi

2025 06 30
Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“ | etnosportas.lt nuotr.

Ukrainiečiai mokėsi senovinių lietuvių žaidimų – „Pasijautėme kaip savi“

2025 06 30
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30
Atostogos

Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Rimgaudas apie Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Skutui apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Rail Baltica“ „pajudėjo“ Latvijos link

„Rail Baltica“ „pajudėjo“ Latvijos link

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai