Lietuvos keliams šiemet atiteks beveik 0,5 milijardo eurų

Lietuvos kelių tinklo plėtrai ir priežiūrai šiemet iš Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtų lėšų planuojama paskirstyti 492,7 mln. eurų. Ši pinigų suma numatyta Susisiekimo ministerijos parengtoje KPPP finansavimo lėšų naudojimo 2018 m. sąmatoje, kuri pateikta tvirtinti Vyriausybei. KPPP lėšomis bus atliekami kelių tiesimo ir rekonstrukcijos darbai, įgyvendinama saugaus eismo politika, diegiamos intelektinės transporto sistemos, rengiami kelių ir jų statinių techniniai projektai. 

„Šiemet ir toliau didelį dėmesį skirsime transeuropiniam kelių tinklui ir valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo darbams visoje Lietuvoje. Kaip ir buvo planuota, dalis programos lėšų atiteks krašto kelio Šilutė–Rusnė rekonstravimo darbams, taip pat estakados šio kelio užliejamame ruože statyboms“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Transeuropinio kelių tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtrai numatoma panaudoti beveik 34 mln. eurų. Panaudojant šias lėšas kartu su ES investicijomis, iki šių metų pabaigos planuojama baigti automagistralės Kaunas–Marijampolė rekonstrukcijos, taip pat Panevėžio aplinkkelio rekonstravimo darbus.

Valstybinės reikšmės žvyrkelių atkarpų, jungiančių asfaltuotus kelių ruožus, asfaltavimo programai numatyta skirti per 53 mln. eurų. Šiais metais planuojama išasfaltuoti daugiau kaip 300 km žvyrkelių.

10 mln. eurų – tai dalis šių metų KPPP lėšų, kurios bus naudojamos valstybinės reikšmės krašto keliui 206 Šilutė–Rusnė rekonstruoti, naujos estakados šio kelio užliejamame ruože statybos techniniam projektui parengti ir įgyvendinti, statybos darbams atlikti.

Kita programai skiriamų lėšų dalis – per 376 mln. eurų – bus paskirstyta pagal proporcijas, numatytas KPPP finansavimo įstatyme. Šią pinigų sumą numatoma skirti valstybinės ir vietinės reikšmės keliams (gatvėms) plėtoti ir prižiūrėti.

Iš jų 65 proc. lėšų (beveik 245 mln. eurų) planuojama panaudoti valstybinės reikšmės keliams ir saugaus eismo priemonėms diegti, 30 proc. lėšų (113 mln. eurų) teks vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, likusieji 5 proc. lėšų (beveik 19 mln. eurų) – tai programos lėšų rezervas su keliais susijusioms valstybės reikmėms finansuoti.

2017 m. į Kelių priežiūros ir plėtros programą įplaukė per 23 mln. eurų daugiau nei buvo planuota.

2018–2020 m. yra numatyta išasfaltuoti dar 1 009 km žvyruotų kelių.

„Lietuvos kaimo vietovėse žvyrkelių sparčiai mažės. Per ateinančius trejus metus asfaltavimo darbai apims beveik visą Lietuvą. Valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga ruožai bus asfaltuojami daugiau nei pusšimtyje šalies rajonų. Šiais metais iš šalies žemėlapio turėtų išnykti daugiau nei 300 km žvyrkelių“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Ilgiausi žvyrkelių ruožai (10 km ir ilgesni) numatomi asfaltuoti Elektrėnų, Jonavos, Jurbarko, Klaipėdos, Pasvalio, Plungės, Prienų, Raseinių, Širvintų, Švenčionių, Šiaulių rajonuose.

Žvyruoti keliai, kuriuose vyks asfaltavimo darbai, buvo atrinkti pagal specialias metodikas. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, atsižvelgusi į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus, eismo intensyvumo situaciją, gyventojų skaičių, sudarė aiškius asfaltuotinų ruožų atrankos kriterijus.

Įvertinta, ar numatomu asfaltuoti keliu kursuoja viešasis transportas, kiek automobilių per parą važiuoja šiuo metu ir kiek padidės eismo intensyvumas išasfaltavus žvyrkelį, ar bus patogiau pasiekti lankytinas vietas. Prioritetinė žvyrkelių ruožų asfaltavimo eilė buvo sudaryta numatant, kad kuo efektyviau ir racionaliau būtų panaudotos valstybės lėšos.

2018–2020 m. žvyrkelių asfaltavimo darbai bus finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis. Šiemet valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožams, jungiantiems asfaltuotus kelių ruožus, asfaltuoti iš KPPP numatoma skirti per 53 mln. eurų.

Šiemet ketinamų asfaltuoti žvyrkelių sąrašas:asfaltuojami keliai.