Nors kelių eismo taisyklės daugelyje pasaulio valstybių yra labai panašios, vairavimo sąlygos gali labai skirtis dėl vairavimo kultūros skirtumų ir kitų aplinkybių. Todėl nenuostabu, kad Lietuvos kelių policijos duomenys rodo, jog užsieniečiai Lietuvoje tampa maždaug 5 proc. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, kaltininkais.
Tyrimų duomenys rodo, kad nelaimės kelyje yra dažniausia mirties priežastis išvykus į užsienio šalis. Tad neturėtų stebinti, kad užsieniečiai sukelia maždaug vieną iš dvidešimties ir Lietuvoje įvykstančių eismo įvykių.
Lietuvos policija informuoja, kad 2021 m. beveik 5 proc. visų Lietuvoje registruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (139 iš 2809), kaltininkai buvo užsieniečiai. Per šiuos eismo įvykius žuvo 10, sužeisti 157 asmenys.
„Natūralu ir tai, kad mūsų šalies gyventojai vairuodami užsienyje dažniau patenka į eismo įvykius: užsienyje ne tik vairavimo kultūra kitokia, bet ir greičio ribojimai, ir kelių inžinerija bei ženklinimas gali būti neįprasti, o ir pasižvalgyti į nematytus vaizdus kiekvienam norisi. Tą patį galima pasakyti ir apie užsieniečius, kurie svečiuojasi pas mus“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiūkelis.
„Jeigu eismo įvykyje su užsieniečiu kaltininkas būna mūsų šalies gyventojas, būtų džentelmeniška kitam eismo dalyviui patarti, į ką kreiptis ir kaip rasti jo draudimo bendrovę, mat šalies svečiams nėra paprasta surasti pagalbą. O kai kreipiasi klientas, patekęs į bėdą, draudimo bendrovės specialistai imsis visų reikiamų veiksmų, kad sumažintų kliento galvos skausmą ir kuo paprasčiau sutvarkytų formalumus“, – pataria A. Žiūkelis.
Kultūriniai skirtumai
Visą Europą automobiliu išmaišęs auto žurnalistas Jurgis Paplaitis sako, jog vairavimo skirtumai Lietuvoje ir kitose valstybėse yra didžiuliai. Tiesa, norint tuos skirtumus pastebėti netgi kitų valstybių nereikia. „Vairavimo kultūros skirtumų esama ir Lietuvoje nuvažiavus į kitą miestą. Ir netgi tame pačiame mieste skirtingu paros metu vairuotojai gali elgtis visiškai skirtingai: ryte visi skuba ir vairuoja agresyviau, o per pietus eismas būna ramesnis“, – aiškina patyręs vairuotojas.
J. Paplaičio teigimu, su didžiausiais kultūriniais skirtumais Lietuvoje turėtų susidurti vairuotojai, atvykę iš didžiųjų Europos miestų, ypač – esančių pietų Europoje. „Ten vairuotojai praktiškai priversti būti empatiškais. Jie žino, kad įleisti kitą vairuotoją į savo juostą reikia, nes bet kada gali tapti tuo kitu vairuotoju, kuris taip pat norės būti įleistas. Dėl to Europos megapoliuose eismas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti chaotiškas, tačiau tame chaose visuomet yra tvarka, kuri nėra matoma mums, iš pirmo žvilgsnio“, – sako jis.
Įpratus važiuoti gatvėmis, kur visuomet gali tikėtis, kad tave įleis ar praleis, miestuose, kur eismas yra mažiau intensyvus, tačiau greitesnis, gali grėsti rimtos problemos. „Mūsų šalies vairuotojai empatiškumo turi mažiau. Žiedines sankryžas jie įveikia greičiau, bet kitiems eismo dalyviams į jas įsilieti sunkiau nei užsienyje. Tai yra didžiųjų Europos miestų gyventojams visiškai neįprastos sąlygos“, – teigia ekspertas.
Norintiems saugiau jaustis užsienio valstybių keliuose J. Paplaitis pataria vos kirtus sieną sustoti pirmoje degalinėje ar prie kelio ženklo, kuriame surašytos eismo toje šalyje taisyklės. Žinojimas, kokie yra toje valstybėje galiojantys greičio ribojimai įvairaus tipo keliuose, kokios yra mokamų kelių sąlygos ir kiti niuansai, užtikrins vairavimo saugumą ir padės išvengti bereikalingų baudų.
Dar aktualesnis auto žurnalisto patarimas – stebėti vairuotojus. „Svarbiausia yra važiuoti su srautu ir visuomet įvertinti kitų vairuotojų geranoriškumą. Žinodami, kaip elgiasi kiti eismo dalyviai, galime ir patys sklandžiai įsilieti į eismą, neišsiskirti savo sprendimais kelyje ir nekelti grėsmės kitiems vairuotojams bei pėstiesiems“, – sako J. Paplaitis.
Kada sudėtingiausia gauti išmoką?
Ekspertizių skyriaus vadovo A. Žiūkelio teigimu, į eismo įvykį patekusios transporto priemonės draudėjui jokių esminių skirtumų žalos atlyginimo procese nebus, nepriklausomai nuo to, ar įvykio kaltininkas bus vietos gyventojas, ar užsienietis. Ypač jei automobilis apdraustas KASKO draudimu.
O štai draudimo bendrovei žalų administravimo kelias gali pailgėti. Kuomet užsieniečio įvykio kaltininko automobilis apdraustas bendrovėje, kuri turi atstovus ir Lietuvoje, žalos atlyginimas nebus sudėtingas.
Tačiau jeigu kaltininko draudiko atstovybės Lietuvoje nėra, situacija keičiasi. Tokiu atveju veiksmų imasi Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, kuris pagelbėja nukentėjusiems su žalos atlyginimu.
Jeigu užsienio gyventojas vairuoja Lietuvoje išsinuomotą automobilį, klausimų dėl žalų atlyginimo dažniausiai nekyla, jei jo vairuotojo pažymėjimas galioja.
