Šeštadienis, 3 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ar įmanoma vasara prikaupti vitamino D

www.alkas.lt
2022-07-14 06:02:33
116
PERŽIŪROS
0
Vitaminas D | nmvrvi.lt nuotr.

Vitaminas D | nmvrvi.lt nuotr.

Grįžote po atostogų šiltuose kraštuose ar pagavote saulę Lietuvos pajūryje ir jau galvojate, kad pasigaminote pakankamai vitamino D? Gydytojai turi jums prastų žinių.

Mes, šviesiaodžiai šiauriečiai, turime genetiškai nulemtą mažesnį vitamino D gamybos odoje kiekį ir prastesnį pasisavinimą, todėl dažnai net ir persikrausčius į saulėtus kraštus vitamino D trūkumas išlieka.

Tyrimai rodo, kad daugeliui lietuvių trūksta vitamino D. „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šukė tikina, kad ši problema būdinga ne tik tautiečiams.

„Daugeliui Šiaurės Europos ir Skandinavijos gyventojų dažniau randamas šio vitamino trūkumas, nei pavyzdžiui, Pietų Europos gyventojams.

Būta mokslininkų pamąstymų, kad mažiau saulėtose vietovėse ir vitamino D poreikis yra mažesnis, tačiau tai iki šiol niekaip nepatvirtinta, todėl vitamino D normos yra vienodos visame pasaulyje“, – sako gydytoja.

Paklausta, ar pajūryje gyvenantys lietuviai rečiau kenčia dėl vitamino D trūkumo, nes turi galimybę dažniau ilsėtis ir džiaugtis saule prie Baltijos, gydytojai tikina, kad vitamino D tyrimai tokių skirtumų nerodo.

„Lietuva geografiškai labai maža ir mes visi genetiškai labai panašūs. Skiriasi tik, pavyzdžiui, lietuvių ir Pietų Italijos ar Pietų Ispanijos gyventojų vitamino D kiekis“, – tikina E. Šukė.

Kūnas ne visada praneša apie vitamino D trūkumą

Vitamino D trūkumas gali sukelti labai daug nespecifinių požymių arba visai nesukelti požymių, todėl žmogus gali net nežinoti, kad jam šio vitamino trūksta.

„Žinoma, tada kyla klausimas, ar reikia vartoti vitamino D papildus, jei žmogus jaučiasi puikiai? Vis dėlto laikomasi nuomonės, kad taip, nes vitaminas D dalyvauja daugelyje kūno funkcijų ir net nejaučiant požymių jo stoka kūnui gali kenkti“, – perspėja gydytoja.

Vitaminas D | zenpr.lt nuotr.
Vitaminas D | zenpr.lt nuotr.

Dažniausi vitamino D stokos požymiai yra nuovargis, mieguistumas, kaulų ir sąnarių skausmai, raumenų skausmai, maudimai, nuotaikų kaita, prasta nuotaika, dažnai pasikartojančios virusinės infekcijos, taip pat gali prastai gyti žaizdos, stipriai slinkti plaukai.

Tačiau vien iš požymių ir be tyrimų įtarti vitamino D trūkumą yra pakankamai sunku.

Atostogos nepadės

Vasarą dauguma lietuvių vyksta atostogauti į šiltuosius kraštus, saulėtas dienas gaudo prie jūros ar ežerų. Todėl kyla klausimas, ar įmanoma prikaupti vitamino D vasarą?

„Jei kalbame apie vitamino D trūkumą, tai ne, iš esmės jo trūkumas žmonių kūnuose jaučiamas visais metų laikais.

Taip yra todėl, kad šviesios odos šiauriečiai yra genetiškai determinuoti savo odoje lėčiau gaminti vitaminą D, o mūsų vasaros, deja, bet irgi nėra labai saulėtos. Tokių oro sąlygų tikrai nepakanka vitamino D kiekiui kūne pakelti.

Žinoma, tam trukdo ir naudojami odos kremai su SPF apsauga, kurie šiek tiek blokuoja vitamino D gamybą.

Bet tikrai neskatinu jų atsisakyti vardan vitamino D padidėjimo, nes pavojus yra gerokai didesnis už naudą – nenaudomai SPF rizikuojame susirgi odos onkologine liga melanoma.

Todėl turintiems vitamino D trūkumą vis dėlto tinkamiausia taktika yra vartoti papildus“, – pataria gydytoja E. Šukė.

Vitamino D yra kiaušiniuose, pieno gaminiuose, avižinėje košėje, riebioje žuvyje, pavyzdžiui, silkėje ar lašišoje. Vis dėlto su maistu įsisaviname tik nedidelę vitamino dalį, todėl dažniausiai patariama vartoti maisto papildus.

Maisto papildo „Oilesen D3“ atstovai pabrėžia, kad svarbu rinktis tuos papildus, kurių sudėtyje yra aliejuose ištirpinto vitamino D, nes tai pagerina jo įsisavinimą, tai gali būti kanapių, pirmojo spaudimo alyvuogių ar juodųjų ikrų aliejus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Jums depresija? O gal tiesiog trūksta vitamino D?
  2. Vitamino D šaltiniai – saulės spinduliai ir žuvies produktai
  3. Gydytoja dietologė: vitamino D trūksta 9 iš 10 Lietuvos gyventojų
  4. Vitamino D trūkumas šaltuoju metų laiku kankina kas antrą: kaip išvengti nuolatinio nuovargio?
  5. Prof. V. Šapoka: daugumai gyventojų trūksta vitamino, kuris itin svarbus apsaugai nuo COVID-19
  6. Nuovargis gali byloti vieno svarbaus vitamino trūkumą
  7. Dietologė: ką valgyti pavasarį ir ar turėtume skaičiuoti kalorijas
  8. Saulėtasis vitaminas D: kaip juo papildyti kūną?
  9. Moterims: laikas pasirūpinti savimi
  10. Dažniausi klausimai apie vitaminą D: kiek iš tiesų jo reikia, kada gerti, ar galima viršyti?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Darbo paieška
Lietuvoje

Talentų atranka 2026-aisiais: kas bus kitaip?

2026 01 03
Prasideda 30-osios Knygos pristatymo varžytuvės
Kultūra

Prasideda 30-osios Knygos pristatymo varžytuvės

2026 01 03
Policija
Lietuvoje

Policija paskelbė sausio patikras

2026 01 02
Ginkluotė
Lietuvoje

2025 m. krašto apsaugos biudžetas įvykdytas pagal planą

2026 01 02
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo sausio – naujas kvietimas šildymo įrenginių keitimui

2026 01 02
Automobiliai
Lietuvoje

Naudotų automobilių rinkoje numatomas kainų augimas

2026 01 02
Naujagimis
Gamta ir žmogus

Metų pradžioje Santaros klinikose pasaulį išvydo 5 naujagimiai

2026 01 02
Siuntos
Gamta ir žmogus

Spustelėjęs šaltis kelia pavojų siuntoms

2026 01 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tikrai apie S. Birgelis. Vengtini žodžiai mūsų kalboje
  • Ne ten švaistoma energija apie J. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai
  • Tikrai apie Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami griebiasi telefono
  • Rimgaudas apie Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Talentų atranka 2026-aisiais: kas bus kitaip?
  • S. Birgelis. Vengtini žodžiai mūsų kalboje
  • B. Jankauskas. Lietuvės baudžauninkės – Rusijos valdovės
  • P. Virgilijus. Kas Lietuvoje vyko prieš 100 metų. Kuo gyveno mūsų tautiečiai, kuo domėjosi, kokios bėdos juos slėgė?

Kiti Straipsniai

Darbo paieška

Talentų atranka 2026-aisiais: kas bus kitaip?

2026 01 03
Išlikęs Teresdvario gyvenamasis namas

B. Jankauskas. Lietuvės baudžauninkės – Rusijos valdovės

2026 01 03
Žurnalas „Trimitas“

P. Virgilijus. Kas Lietuvoje vyko prieš 100 metų. Kuo gyveno mūsų tautiečiai, kuo domėjosi, kokios bėdos juos slėgė?

2026 01 03
Kultūros ministerijos Publicistikos premija skirta Mindaugui Klusui

Kultūros ministerijos Publicistikos premija skirta Mindaugui Klusui

2026 01 03
Prasideda 30-osios Knygos pristatymo varžytuvės

Prasideda 30-osios Knygos pristatymo varžytuvės

2026 01 03
Ponis Naikas

Zoologijos sodas kviečia susipažinti su Šetlando poniais

2026 01 02
Lėktuvas

Kaip nesuklysti perkant lėktuvo bilietus?

2026 01 02
Telefonas

Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami griebiasi telefono

2026 01 02
Vaistai

Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis

2026 01 01
Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?

2026 01 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Tikrai apie S. Birgelis. Vengtini žodžiai mūsų kalboje
  • Ne ten švaistoma energija apie J. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai
  • Tikrai apie Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami griebiasi telefono
  • Rimgaudas apie Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti
  • skt. apie J. Laučiūtė. Žemaičiai, aukštaičiai, sėliai ir kt. = lietuviai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Parodos „Lietuviškas sodas pasitinka ir palydi“ autorė | Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro nuotr.

Paroda „Lietuviškas sodas pasitinka ir palydi“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai