Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad žemės sklypai gali būti naudojami tik pagal jiems nustatytą naudojimo paskirtį. Tačiau gyventojams vis dažniau ieškant galimybių pritaikyti savo turimą žemę naujiems poreikiams, NŽT primena kaip Lietuvoje vyksta žemės sklypo paskirties keitimas ir kur kreiptis norint pradėti procesą.
Pirmasis žingsnis kiekvienam, svarstančiam apie žemės sklypo paskirties keitimą, yra kreipimasis į vietos savivaldybę. Būtent savivaldybės specialistai gali įvertinti, ar planuojami pokyčiai atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas nuostatas ir ar paskirtį išvis galima pakeisti.
„Žemės sklypo paskirties ar būdo keitimas nėra automatinis procesas. Kiekvienoje teritorijoje galioja skirtingi planavimo sprendiniai, todėl pirmiausia būtina kreiptis į savivaldybę, kuri gali tiksliai įvertinti visas aplinkybes ir galimybes“, – sako NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vadovė Gabrielė Valentaitė.
Sprendimai dėl žemės sklypo paskirties keitimo priimami tada, kai tvirtinami detalieji planai, specialieji teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai. Teritorijose, kuriose neparengti detalieji planai, sprendimą keisti sklypo paskirtį gali priimti savivaldybės meras arba jo įgaliotas administracijos direktorius, atsižvelgdamas į savivaldybės lygmens bendrąjį planą.
NŽT pažymi, kad dauguma žemės sklypų paskirties keitimų įvyksta rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Tokiais atvejais paskirtis gali būti keičiama, kai, pavyzdžiui, padalijami žemės ūkio ar miškų ūkio paskirties sklypai, formuojami atskiri sklypai prie pastatų ar sprendžiamos situacijos, susijusios su bendraturčių turtu.
NŽT ragina gyventojus, planuojančius vykdyti kitokią veiklą nei numatyta pagal esamą žemės sklypo paskirtį ar būdą ar sklypo pertvarkymą, iš anksto pasidomėti galiojančiais savivaldybės teritorijoje planavimo dokumentais ir prireikus konsultuotis su specialistais.
Parengta pagal NŽT pranešimą
1996 birželio 20 bei 2003 sausio 23, buvo suklastotas konstitucijos 47 straipsnis (žemės tema) užsienio subjektų naudai, pažeidžiant konstitucijos 153 straipsnio (bei kitų) nuostatą.
2003 sausio 23, seime s_u_k_l_a_s_t_o_j_u_s 47 straipsnį, naujo pavyzdžio konstitucijos knygelėje nebėra konstitucinės nuostatos buvusio tokio sakinio – “Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.”
Vadovaujantis naujausio pavyzdžio s_u_k_l_a_s_t_o_t_o_s konstitucijos knygele yra panaikinta žemės priklausomybė valstybei ir piliečiams, leidžiant užsienio subjektams įsigyti (sukčiavimo būdu pasisavinti) Lietuvos žemę.
Katastrofa
Citata
„Bemaž trečdalį Lietuvos žemių yra supirkę užsienio fondai. Aš pats nuomojuosi dalį žemės ūkininkavimui iš vokiškų fondų.“ (Lietuvos ūkininkas – milijonierius)
Kitų šaltinių teigimu, gerokai daugiau Lietuvos žemių yra pasisavinę užsienio subjektai – sukčiai.
Tikrovėje nežinia ir todėl reikia skelbti registrų centro skaičius.
Visi seimo nariai ir prezidentai nuo 1996 birželio 20 buvusieji bei iki šiol esantieji (…) yra verti pačios didžiausios bausmės – tremties iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu bei turto konfiskavimu už tai, kad dirba seime prezidentūroje užsienio subjektų naudai ignoruodami 47 str klastotę.