Penktadienis, 14 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kur maisto prarandama daugiausia?

www.alkas.lt
2022-07-08 13:34:00
1
Maisto švaistymas | internapcdn.net nuotr.

Maisto švaistymas | internapcdn.net nuotr.

       

Skaičiuojama, kad apie 40 proc. pasaulyje užauginamo maisto yra iššvaistoma. Nors dažnai kalbame, kad kiekvienas turime atsakingai pirkti ir vartoti maistą – ir tai iš tiesų yra svarbu, tačiau retai atkreipiamas dėmesys, kad kelis kartus daugiau maisto netenkama žemės ūkyje ir maistą sandėliuojant, dėl įvairiausių ligų ir kenkėjų.

Tarptautinėms organizacijoms keliant tikslus iki 2030 m. pasaulyje perpus sumažinti maisto švaistymą, Pasaulio gamtos fondo (WWF) ekspertai pastebi, kad į skaičiavimus vis dar nėra įtraukiami žemės ūkio produkcijos praradimai laukuose.

„Remiantis praeitų metų WWF ataskaitos duomenimis, ligos ir kenkėjai, esant jiems palankioms sąlygoms, sunaikina vidutiniškai 15,3 proc. viso pasaulio derliaus dar laukuose. Nors daugiausiai maistui skirtos produkcijos netenkame iki jai patenkant ant mūsų stalo, vis dar dažniausiai kalbame apie paruošto ar parduotuvėse įsigyto maisto švaistymo mažinimą“, – sako dr. Roma Semaškienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja.

Jos teigimu, maisto praradimas prasideda nuo kultūrinių augalų sėjos iki sandėliavimo dėl augalus puolančių ligų ir kenkėjų, klimato anomalijų. Be to, į jau minėtą skaičių įtraukiami tik derliaus nuėmimo metu patiriami nuostoliai, tad jei skaičiuotume praradimus patirtus nuo sėjos ir viso aktyvaus augimo metu – praradimų apimtys būtų dar didesnės. Bendrai sutariama, kad netenkame iki 40 proc. maisto, tuo tarpu namuose – tik apie 5 proc. maisto.

„Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) statistikoje 20 proc. maisto praradimų priskiriama sandėliavimo ir didmeninės prekybos vietoms, visgi nuostolių kaltininkai dažnu atveju ir čia yra dar laukuose augalus apnikę ligos ir kenkėjai. Pavyzdžiui, jei į sandėlius atgabenami žaladarių apnikti kviečiai, juos sandėliuojant pakyla drėgmė ir temperatūra – ima daugintis pelėsiniai grybai, kurių gaminami toksinai yra labai kenksmingi žmogui net mažais kiekiais.

Užteršta mikotoksinais  produkcija nebetinka nei naudojimui, nei perdirbimui ir turi būti sunaikinama. Nors žaladariai vadinami sandėlio patogenais, visgi dauguma jų atkeliauja iš laukų, tad ir užkirsti kelią jų plitimui geriausia – dar laukuose“, – sako dr. R. Semaškienė.

Praradimus mažintų tinkamos apsaugos priemonės

Ekspertė teigia, kad norėdami reikšmingai sumažinti prarandamo maisto, pirmiausia turėtume ieškoti sprendimų, kaip iš esmės apsaugoti nuo neigiamų sąlygų maistinius augalus.

„Augalų apsauga dažnai siejama tik su chemine apsauga, tačiau reiktų matyti visumą – tai ir selekcininkų išvestos naujos augalų veislės, prisitaikančios prie kintančių gamtinių sąlygų bei atsparios ligoms ir kenkėjams. Tai tiksliųjų technologijų taikymas tręšiant augalus prieš tai įvertinus dirvožemio savybes. Taip pat tai, ligų ir kenkėjų plitimo stebėjimai, jų gausumo prognozavimas ir savalaikis augalų apsaugos produktų panaudojimas juos purškiant laikantis taisyklės: purkšti tada, kada reikia ir tiek, kiek reikia. Bet kuriame etape palikus augalą likimo valiai, kyla rizika netekti dalies ar, pavyzdžiui, prasidėjus bulvių maro protrūkiui – viso derliaus“, – sako R. Semaškienė

Ji pastebi, kad remdamiesi mokslu bei taikydami pažangias technologijas, galime žemės ūkyje efektyviai ir nekenkdami aplinkai siekti maisto švaistymo mažinimo tikslų, o kartu – ir didesnio tvarumo maisto gamybos grandinėje. Tiesa, ES Žaliasis kursas ir strategija „Nuo lauko iki stalo“, numatanti prievolę perpus sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą ūkiuose, gali reikšmingai padidinti produkcijos praradimus kiekybine ir kokybine prasme, o taip pat –  ir maisto švaistymo problemą.

„Pastaraisiais metais laukuose susiduriame ir su kasmet didėjančia  invazinių žaladarių problema. Namų ūkiuose su jais kovojama mechaniniu būdu, tačiau dideliuose ūkiuose – rekomendacijų ir augalų apsaugos produktų pasigendama. Naujo produkto įvedimas į rinką – griežtas, ilgai užtrunkantis, bet tuo pačiu atsakingas procesas, tačiau ir žaladariai nesnaudžia – nevaldomi jie gali ženkliai padidinti praradimus žemės ūkyje“, – sako R. Semaškienė.

Pakeitę maisto pirkimo ir vartojimo įpročius galime sutaupyti

Nors mažinti maisto praradimus žemės ūkyje svarbu, taupiai naudoti maistą reikia ir kitose vartojimo grandinės dalyse. FAO duomenys rodo, kad vidutiniškai kiekvienas žmogus kasmet iššvaisto apie 74 kg maisto, tačiau šis skaičius svyruoja skirtingose pasaulio vietose. Pavyzdžiui, Lietuvoje kiekvienas gyventojas vidutiniškai išmeta apie 60 kg tinkamo vartoti maisto, nors šalyje skursta – kas penktas.

„Prekybos centrai laikosi vidinių ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kokybės standartų, tad ant stelažų keliauja tik reikalavimus atitinkanti, išvaizdi ir nepažeista produkcija – kitokios pirkėjai nepirktų. Prekybos centrams netinkama šviežia produkcija yra šaldoma, naudojama uogienėms, sultims – tad irgi patenka į prekybos vietas, tačiau jau kitu pavidalu“, – sako Liudvikas Aleliūnas, „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas

Jis pastebi, kad prekybos centruose maisto švaistoma santykinai nedaug – iki 5 procentų. Pirkėjams siūlomos nuolaidos trumpesnio galiojimo produkcijai, populiarėja 3-4 kartus pigesni netobulų vaisių ir daržovių rinkiniai, kai kur darbo dienos pabaigoje nukainojami švieži duonos gaminiai, „Rimi“ prekybos tinkle 70 proc. neparduotos duonos produkcijos atiduodama maisto bankui.  Visi šie sprendimai padeda pardavėjams neišmesti produkcijos, o pirkėjams – sutaupyti.

„Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad 80 proc. žmonių, namuose išmetančių maistą, arba perka per daug, arba pasigamina per daug. Jiems rekomenduoju puikią maisto konservavimo priemonę – šaldymą. Galima akcijos metu nusipirkti daugiau mėsos, žuvies ar daržovių, susipjaustyti porcijomis ir sudėti į šaldiklį. Tą patį galima daryti ir pasigaminus per daug maisto, porcijomis dėžutėse užšaldytą maistą galima suvartoti kad ir po mėnesio, patogu neštis į darbą arba pasišildyti neturint laiko gaminti“, – sako L. Aleliūnas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. ES komisaras: maisto nepritrūksime
  2. Per mėnesį išmetama iki 5 kilogramų maisto
  3. Vengti maisto švaistymo padeda ir technologijos
  4. G. Nausėda: sunkmečiu svarbu turėti stiprų žemės ūkį ir maisto rezervą
  5. Tyrimas: pagrindinė maisto išmetimo priežastis − perdėtas lietuvių vaišingumas
  6. Per metus Europoje išmetama 88 mln. tonų maisto: kur panaudoti suvytusias morkas? (video)
  7. Šiandien Panevėžyje vyksta Europos ir Lietuvos ekspertų Darnaus maisto forumas (dienotvarkė)
  8. Penkios kryptys, kurios užkariaus maisto pasaulį 2022-aisiais: ką valgysime šiemet?
  9. 2019 m. Taikos duona bus kepama Lietuvoje
  10. Gerai daryk – maistą taupyk!
  11. Stiprinama prekybos maistu kontrolė
  12. Siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu – išimtys ūkininkams
  13. DP kviečia partijas pradėti rengti Nacionalinį susitarimą dėl žemės ūkio
  14. Socialdemokratai: ar maistas tampa prabangos preke?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Įtariu, says:
    3 metai ago

    jog daugiausia jo dingsta mano pilve. Jau kone tris dešimtmečius tęsiu tyrimą, o rezultatai vis tokie pat: atvežu pilną krepšį maisto, sudedu į šaldytuvą bei šaldiklį, o po 2 ar daugiau savaičių jis būna tuščias. Ir taip kas kartą – nuperku, atvežu, sudedu, po 2 sav. – nieko nebėr. Tuščia. Kadangi namuose be manęs daugiau nieko, net katės nebėra, ką daugiau lieka įtarinėti, jei ne savo pilvą?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvos Radijas
Istorija

Dvi Lietuvos sukaktis minės ir UNESCO

2025 11 14
Pavojingi gaminiai
Gamta ir žmogus

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

2025 11 14
VRK: referendumams - NE!
Pilietinė visuomenė

E. Čibirauskas, Z. Vaišvila, G. Ustinavičius. Būti ar nebūti referendumui?

2025 11 13
Seimas
Lietuvoje

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą

2025 11 13
Susitikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku

2025 11 13
Elektra
Energetika

„Litgrid“ pradeda elektros linijos Lietuvos elektrinė–Neris atnaujinimą

2025 11 13
Pinigai
Lietuvoje

Savivaldybių projektams ministerija paskirstė 2,4 mln. eurų

2025 11 13
Saulės žybsnis
Astronomija ir kosmonautika

Žemę talžanti magnetinė audra: kas vyksta ir ko tikėtis?

2025 11 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Korupcijos skandalas Zelenskio aplinkoje: ar karas pateisina dvejopus standartus?
  • Cenk Uygur apie Korupcijos skandalas Zelenskio aplinkoje: ar karas pateisina dvejopus standartus?
  • Nick Fuentes apie Seime įregistruotas siūlymas riboti imigrantų šeimų atsikėlimą į Lietuvą
  • +++ apie Siūloma didinti finansavimą migrantus kontroliuojančioms institucijoms  

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dvi Lietuvos sukaktis minės ir UNESCO
  • Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos
  • K. K. Urba. Kultūros politikos štrichai: maištavimo gaivalo primityvumas
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos informacinio karo veiksmų intensyvumas auga

Kiti Straipsniai

Mėsa, maistas

Žemės ūkio ir maisto politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui

2025 11 13
Daržovės, bulvės

Bulvės – ne tik cepelinams

2025 11 09
Kava, cukrus, pienas,

Kodėl gerosios žarnyno bakterijos rinktųsi puodelį espreso?

2025 11 09
Maistas, mėsa

Kiaulienos patiekalai – be didelių išlaidų

2025 11 08
Vitaminas D

Vitamino D daugeliui trūksta ištisus metus

2025 11 08
Rauginti kopūstai

Atėjo metas raugti kopūstus – taip pagaminus, jų neliks iki Kalėdų

2025 11 08
Moliūgai

Moliūgai – ne tik į sriubai, bet ir į pyragui

2025 11 02
Marinuoti agurkai

Kaip išsaugoti vitaminus ir pasirūpinti sveikata rudenį?

2025 11 02
Vaisiai, granatai | pixabay. com, Pasja nuotr.

Granatų panaudojimo būdai: nuo padažo iki uogienių

2025 11 01
Imbieras

Maistas, galintis padėti stiprinti imunitetą rudenį

2025 10 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Korupcijos skandalas Zelenskio aplinkoje: ar karas pateisina dvejopus standartus?
  • Cenk Uygur apie Korupcijos skandalas Zelenskio aplinkoje: ar karas pateisina dvejopus standartus?
  • Nick Fuentes apie Seime įregistruotas siūlymas riboti imigrantų šeimų atsikėlimą į Lietuvą
  • +++ apie Siūloma didinti finansavimą migrantus kontroliuojančioms institucijoms  
  • +++ apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos informacinio karo veiksmų intensyvumas auga
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
pmi.com nuotr.

Šešėlinė tabako rinka Lietuvoje nesitraukia

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai