Šią savaitę Baltijos šalyse lankosi Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio komisaras Janušas Voicekovskis. Šiandien surengtas jo ir Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės susitikimas, kuriame dalyvavo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Po susitikimo komisaro ir ministro spaudos konferencijoje akcentuotos temos: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas, padėtis ES žemės ūkio rinkose ir parama Ukrainai.
„Pasikeitusi spadėtis dėl Rusijos agresijos Ukrainoje verčia mus peržiūrėti kai kuriuos dalykus. Tuo tarpu nuostatos dėl aplinkos apsaugos reikalavimų žemės ūkyje, daugiamečių pievų išlaikymo išlieka tokios pat. Kalbėdami apie apsirūpinimą maistu tarsimės, kaip suderinti visus reikalavimus, prašysime Europos Komisijos (EK) atkreipti į tai dėmesį ir būti lankstesniems, kad rastume kompromisą“, – teigė ministras.
Šiuo metu su EK derinamas BŽŪP strateginis planas, apimantis paramą žemės ūkio srityje 2023-2027 m. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, yra gavusi EK pastebėjimų dėl šio plano tobulinimo bei pristatė savo poziciją.
„Tai – labai svarbus žemės ūkio sektoriaus dokumentas visoms valstybėms narėms. ES biudžete numatyta 387 mlrd. eurų septyneriems metams (įskaitant pereinamąjį laikotarpį), iš kurių Lietuvai numatyti 5,6 mlrd. eurų. Taigi, svarbu kuo racionaliau paskirstyti šias lėšas, kad būtų galima teikti paramą ūkininkams ir pristatyti naują modelį – ekoschemas, žaliąją architektūrą. Tai labai svarbu norint paruošti gerą strateginį planą“, – pastebėjo komisaras.
Lietuvoje maisto nepritrūks
Spaudos konferencijoje dėmesio skirta padėčiai Ukrainoje ir karo sukeltoms pasekmėms visoje ES. Susiduriama su pabėgėlių problema, nyksta prekybos santykiai su Ukraina bei Rusija, patiriama nuostolių.
Dėl karo Ukrainoje grūdų eksportas iš šios šalies gali būti kur kas mažesnis nei įprastai ar išvis nepasiekti užsienio rinkų, tad kainos gali augti.
Komisaras užtikrintai pareiškė, kad trumpojoje perspektyvoje jis nemato problemų apsirūpinti maistu ES, nes ši rinka yra tarp didžiausių maisto produktų eksportuotojų pasaulyje. 2020 m. eksportas siekė 183 mlrd., o importas – 122 mlrd. eurų, taigi eksportas ženkliai viršija importą.
„Esame užtikrinti dėl maisto tiekimo ir apsirūpinimo maistu. Žinoma, yra tų, kuriuos ši situacija paveiks, ypač kalbant apie pašarus, kviečius ir kitus javus, tačiau ES nesusiduria su aprūpinimo maistu problema. Didesnė problema yra Ukrainos eksporto kelio sutrikdymas į Vidurio Rytus ir Šiaurės Afriką. Nuogąstaujama, kad sutrikdytas kviečių tiekimas gali sukelti tam tikrų įtampų ir problemų šiuose regionuose. Tačiau labai svarbu remti Ukrainą, užtikrinant alternatyvius eksporto koridorius, pavyzdžiui, per Lenkiją, Baltijos jūrų uostus, Lietuvą, Klaipėdos uostą – labai svarbu ir toliau tęsti eksportą. Lietuvoje nėra jokios rizikos apsirūpinti maistu“, – patikino komisaras J. Viocekovskis.
Mažinti priklausomybę nuo išorinių veiksnių ir didinti produktyvumą
Komisaras pabrėžė, kad ateityje reikės stiprinti žemės ūkio gamybos sistemas, kad šalys būtų kuo mažiau priklausomos nuo trąšų importo. Pasak jo, yra ir daugiau įrankių, kuriuos galima pasitelkti mažinant priklausomybę nuo išorinių veiksnių ir didinant produktyvumą, pavyzdžiui, tikslusis ūkininkavimas, modernios technologijos, kurios padės sumažinti trąšų naudojimą, gyvūnų gerovė.
„Dar vienas svarbus įrankis – pūdymų arba nenašių žemių plotų panaudojimas maisto gamybai šiais, o galbūt ir kitais metais. Tai – trumpalaikės perspektyvos įrankis“, – sakė komisaras.
Trumpoji maisto tiekimo grandinė – viena maisto kainų mažinimo priemonių
Kalbėdamas apie kylančias maisto kainas ES komisaras pabrėžė svarbią priežastį – transportavimo kaštus. Per metus ES transportuojama 3 mlrd. tonų žemės ūkio ir maisto produktų.
Nuvažiuojamas atstumas siekia 540 mlrd. km. Tad statistinis atstumo vidurkis nuo ūkio iki vartotojo yra apie 180 km.
„Tai – priežastis remti geresnį visos tiekimo sistemos organizavimą, kas yra labai svarbu ne tik vietos ūkininkams, bet ir vietos pramonei. Jei atstumas būtų trumpesnis, ūkininkai gautų daugiau pinigų už produkciją, vartotojai parduotuvėse mokėtų mažiau. Tai viena priežasčių, kodėl strategija „Nuo ūkio iki stalo“ yra labai svarbi“, – teigė komisaras, susitiksiantis ir su Lietuvoje šiuo metu viešinčiu Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskis.
J.Voicekovskis taip pat susitiks ir su žemės ūkio sektoriaus atstovais, lankysis ūkyje.