Net 7,2 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių serga lėtine depresija, 2,4 mln. jų – centrinėje, Rytų Europoje bei Baltijos šalyse.
Lietuvai ši tema itin opi – 2021 m. duomenimis, 2,8 proc. vyresnių nei 15 metų Lietuvos gyventojų buvo nustatyta depresija, o savižudybių skaičius lenkia Europos vidurkį dvigubai bei siekia 26,1 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kuomet likusioje Europoje šis skaičius – 13 atvejų 100 tūks. gyventojų.
Apie bene pirmąkart tokiu mastu įgyvendintą tyrimą apie depresiją (ang. Depression scorecard) 10-yje Europos šalių paskelbta tarptautiniame forume GLOBSEC 2022. Renginyje, kuriame dalyvavo daugybės šalių politikai, įskaitant ir Lietuvos, reikalauta atkreipti dėmesį į didžiulę ligos problematiką ir skirti daugiau išteklių ligos, kuri dažnai pasikartoja bei pasireiškia daugybe formų, gydymui.
Prie tyrimo prisidėjo 51 ekspertas iš Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos bei Slovėnijos. Tyrimas atskleidė didžiulius atotrūkius tarp depresijos gydymo rekomendacijų bei realiai suteikiamos pagalbos. Vos dvejose iš 10-ies tirtų šalių depresijos prevencija ir gydymas pilnai įtrauktas į nacionalinį sveikatos strategijos planą.
Nors visose 10-yje šalių duomenys apie sergamumą depresija buvo surinkti ir išanalizuoti, nė vienos Vyriausybė, planuodama psichinės sveikatos priežiūrą, jais nesirėmė. 9 iš 10 šalių siūlo pagalbą per atstumą sergantiems depresija, 4 iš jų, įskaitant Lietuvą, nuotoliniu būdu leidžiama atnaujinti vaistų receptus fiziškai nevykstant pas gydytoją.
Depresijos suvestinės ataskaitoje taip pat pažymima, jog nors Lietuvoje yra platus psichikos sveikatos centrų tinklas, kurių paslaugas gyventojai gali gauti kreipdamiesi tiek tiesiogiai, tiek nukreipiami medikų, taip pat lengvai prieinamas ir medikamentinis gydymas, nors ir be naujausių vaistų, bet sunkiausia yra gauti nemedikamentinį gydymą: psichoterapijos ar psichosocialines reabilitacijos paslaugas.
Nors šios ir yra kompensuojamos, nustatyti paslaugų įkainiai neatitinka faktinių sąnaudų. Dėl to šių paslaugų teikimas – smarkiai apribotas. Trūksta ir priemonių, nukreiptų į skirtingas tikslines grupes: jaunimą, senjorus, benamius ir kt.
Daugiau nei pusę savižudybių nulemia depresija
Forume taip pat pranešta, kad depresija yra labiausiai paplitęs psichinis sutrikimas šių dienų pasaulyje. Pusė sunkių ligos atvejų – negydomi ir net 60 proc. savižudybių nulemia būtent depresija. Negana to, Lietuvoje fiksuojamas nuoseklus depresijos diagnozių skaičiaus augimas – nuo 15 atvejų 1 tūkst. gyventojų 2011 m. iki 24 atvejų 1 tūkst. gyventojų 2019 m.
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius sako, kad depresija Lietuvoje po truputį destigmatizuojama. Atsižvelgiant į psichologinius Covid-19 pandemijos padarinius, nerimo ir depresijos paplitimas pasaulyje per pirmuosius pandemijos metus išaugo ketvirtadaliu. Labai tikėtina, kad dabar šis skaičius yra dar didesnis.
Dėl pandemijos depresijos tema tapo svarbesnė nei bet kada anksčiau, o gydytojai ir mokslininkai visame pasaulyje vadina ją „tyliąja pandemija“.
Depresija gali būti pasikartojanti ir nepasikartojanti, t.y. vieną kartą gyvenime. Specialistai teigia, kad dažniausiai atkryčiai pasireiškia tais pačiais simptomais, kaip ir pirmąjį kartą. Anot psichiatro, depresijos pasikartojimą dažnai sukelia traumuojančios situacijos.
„Dabar su tuo dažnai susiduria pabėgėliai, galvodami apie artimuosius, kurie liko Ukrainoje. Šalia klasikinių simptomų dažnai pasireiškia reakcija, pavyzdžiui, į garsus, primenančius bombardavimą, kai praskrenda paprastas lėktuvas. Gyvenimas prie įprastų depresijos simptomų dažnai prideda specifinių“, – sako M. Marcinkevičius.
Anksčiau kreipiantis pagalbos gydymas – lengvesnis
Neretai bijoma kreiptis pagalbos, tad po pirminio epizodo žmonės pas specialistą patenka jau sunkesnės būklės. Vien dėl to, kad žmonės laiku nepradeda gydymo, jis užtrunka ilgiau. Atkryčio atveju žmogus anksčiau pastebi simptomus ir kreipiasi pagalbos. Tuomet ir pacientas mažiau kenčia, ir rezultatai – geresni.
GLOBSEC forume kalbėję mokslininkai pabrėžė, kad daugelyje Europos šalių vis dar trūksta reikiamo dėmesio depresijai ir ja sergantiems žmonėms. „Nepaisant akivaizdaus poreikio gerinti psichikos sveikatos priežiūrą, dauguma centrinės, Rytų Europos ir Baltijos šalys bendromis investicijomis atsilieka nuo ES vidurkio.
Turėtų būti sustiprinti profesiniai gebėjimai, bendruomenių rūpinimasis žmonėmis, kuriems gresia didžiausia rizika susirgti depresija“, – tyrimą apibendrina Anna Michalkova, Depresijos rodiklių projekto regioninė koordinatorė.
Pagrindiniai depresijos simptomai: suprastėjusi nuotaika, nuolatinis nuovargis, dingęs pasitenkinimas anksčiau džiuginusiais dalykais. Tokia savijauta nebūtinai reiškia depresiją, tačiau jeigu žmogus tai jaučia ilgiau nei dvi savaites, o ypač – ilgiau negu mėnesį, į specialistą kreiptis būtina.
