Gegužės 21 dieną, sueina trisdešimt metų, kaip Europos Sąjungoje buvo įkurtas saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000”.
Kadangi gamta neturi sienų, šios teritorijos vieningai saugo pažeidžiamiausias paukščių, gyvūnų ir augalų rūšis bei jų natūralius namus – gamtines buveines – visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
Šiuo metu „Natura 2000” tinklas apima beveik penktadalį bendrijos sausumos ir dešimtadalį jūrų ploto.
„Europa yra antras pagal gyventojų tankumą žemynas pasaulyje, todėl natūralu, kad gamtai tenka didelis spaudimas ir kyla sugyvenimo iššūkių.
Tačiau nereikėtų supriešinti gamtos ir žmogaus, nes nuo gamtos gerovės tiesiogiai priklauso mūsų išgyvenimas, o ir gamtai daugeliu atvejų reikia žmogaus, – teigia Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas.
„Natura 2000” tinklo saugomos gamtinės buveinės yra ne tik daugelio rūšių vieninteliai namai, bet atlieka ir kitas gyvybiškai svarbias ekosistemines paslaugas.
Pavyzdžiui, pelkės reguliuoja mikroklimatą, sugeria iš atmosferos anglies dioksidą ir tarnauja kaip vandens rezervuarai, pagirdantys aplinką sausrų laikotarpiu.
Natūralios žydinčios pievos ne tik puošia žemės ūkio kraštovaizdį, bet padeda išlikti vabzdžiams apdulkintojams, nuo kurių tiesiogiai priklauso didžioji dalis Europoje auginamų žemės ūkio kultūrų.
Miškai, be abejo, švelnina klimato kaitą, yra nepamainoma erdvė rekreacijai, taip pat maisto gaminių šaltinis. Žaliosios zonos mažina triukšmą bei padeda išgyventi dažnėjančias karščių bangas“, – vardija A. Klimavičius.
Išsaugomų ekosistemų teikiama nauda turi ir piniginę išraišką. Atliktos studijos rodo, kad Europos Sąjungoje saugomos teritorijos kasmet sukuria vertės už maždaug 200–300 mlrd. eurų.
Lietuvoje šis skaičius kasmet siekia beveik 194 mln. eurų. „Gamtos teikiamą vertę galima palyginti su žmogaus sveikata. Apie sveikatą nemąstome ir jos nejaučiame, kol ji nesutrinka.
Panašiai ir gamtinės buveinės, kol yra geros būklės, saugo mus nuo potvynių, karščio bangų, epidemijų ir kitų kataklizmų, teikia maisto produktų, rekreacijos ir verslo galimybes.
Kai gamtos sveikata sutrinka, patiriame skaudžias pasekmes“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovas A. Klimavičius.
„Pastarojo meto geopolitiniai iššūkiai leido naujomis akimis pamatyti namų vertę. Užjaučiame tuos, kurie neteko namų, ir ėmėme dar labiau vertinti savuosius.
„Natura 2000” tinklo tikslas yra užtikrinti, jog šalia mūsų namų būtų vietos ir kitų rūšių namams, o sugyvendami tarpusavyje patirtume abipusę naudą“, – teigia dr. Birutė Valatkienė, vadovaujanti projektui „Naturalit“, atsakingam už „Natura 2000” tinklo plėtrą Lietuvoje.
„Natura 2000” teritorijos steigiamos remiantis ES Buveinių ir Paukščių direktyvomis, kuriose išskirta apie 2000 saugomų rūšių ir 230 gamtinių buveinių tipų.
Lietuvoje iš viso aptinkami 54 į Buveinių direktyvą įrašyti natūralių buveinių tipai ir 101 augalų ir gyvūnų rūšis. Taip pat mūsų šalyje peri, žiemoja arba migruodamos užsuka 256 saugomų paukščių rūšys.
Lietuvoje daugiau nei keturi penktadaliai „Natura 2000“ tinklo teritorijų sutampa su nacionalinėmis saugomomis teritorijomis, tačiau tinklas vis dar yra nepakankamas tiek dėl pačių teritorijų trūkumo, tiek dėl neužtikrinamos tinkamos jų apsaugos.
Gera žinia ta, kad jau keleri metai sparčiai vykdomi darbai netrukus leis „Natura 2000“ tinklą išplėsti ir suteikti daugiau saugumo garantų mus supančiai gamtai.
Vaizdo klipas – Natura 2000 tinklas saugo namus.
Daugiau žinių čia.
