Siekdama tolygiai ir koordinuotai plėtoti elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą, Susisiekimo ministerija kuria ir pristato esamos viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir jos plėtros iki 2030 m. žemėlapį, kuris bus nuolat atnaujinamas. Jis svarbus viešajam sektoriui, savivaldybėms ir viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriams, taip pat bus naudingas elektromobilių naudotojams. Žemėlapį savivaldybių atstovams, operatoriams ir galimiems vystytojams ministerijoje šiandien pristatė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Naująjį žemėlapį kviečiu naudoti kaip kelrodį, kuris leis planuoti ir užtikrinti tokią elektromobilių įkrovimo prieigų infrastruktūros plėtrą ir tinklą, kuris atitiks vis didėjančius šalies bei gyventojų poreikius, leis patogiai keliauti elektrinėmis transporto priemonėmis miestuose ir visoje Lietuvoje. Kviečiame ir raginame operatorius aktyviai investuoti ir plėtoti elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.
Šiuo metu žemėlapyje pateikiami duomenys apie esamas ir planuojamas viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas prie valstybinės reikšmės kelių ir šalies savivaldybėse. Nuolat atnaujinama žemėlapio informacija bus naudinga ir aktuali viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriams ir savivaldybėms. Viešajam sektoriui tai leis sekti ir koordinuoti esamos įkrovimo infrastruktūros planavimą ir plėtros eigą.
Plėtros planus rodo prie svarbiausių magistralinių kelių, priklausančių transeuropiniam transporto tinklui TEN-T, žemėlapyje pažymėti ruožai, kuriuose kas 60 km numatoma plėtoti viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.
Didelę dalį žemėlapio informacijos sudaro savivaldybių duomenys apie jų vietinės reikšmės keliuose jau esamą ir iki 2030 m. planuojamą įrengti viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą. Plėtros planus yra parengusios visos šalies savivaldybės, iš viso numatomas daugiau kaip 5000 prieigų poreikis. Planai buvo rengiami konsultuojantis su energijos skirstymo operatoriumi ir derinami su Susisiekimo ministerija, kad infrastruktūros plėtra vyktų pagal elektromobilių skaičiaus augimą ir būtų pakankama visos šalies mastu.
Viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą savivaldybės yra suplanavusios šalia tankaus apgyvendinimo vietų, prekybos, poilsio ir laisvalaikio centrų, sveikatos, mokymo įstaigų ir kt. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose numatomos viešosios įprastos ir vidutinės galios įkrovimo prieigos šalia daugiabučių gyvenamųjų namų. Didžiausia viešosios infrastruktūros plėtra planuojama Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune.
Potencialūs operatoriai jau dabar kviečiami kurti ir plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą šalia valstybinės reikšmės kelių ir savivaldybėse. Plėtra planuojama trimis etapais – privačių operatorių iniciatyva be valstybes pagalbos, privačių operatorių ir savivaldybių iniciatyva su valstybės pagalba ir infrastruktūros įrengimas kitose vietose, kuriose jos trūksta, valstybės arba savivaldybių iniciatyva.
Naujasis žemėlapis kuriamas atsižvelgiant į Alternatyviųjų degalų įstatyme numatytą elektromobilių įkrovimo prieigų plėtrą – iki 2025 m. Lietuvoje planuojama įrengti 1200, o iki 2030 m. – 6 tūkst. viešų ir pusiau viešų prieigų. Šiuo metu šalyje įrengta apie 600 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų.
Vis didėjantį įkrovimo prieigų poreikį rodo spartus elektromobilių skaičiaus augimas – š. m. balandžio 1 d. šalyje jų buvo užregistruota 9240. Greičiau nei per pustrečių metų, nuo 2020 m. sausio 1 d., jų padaugėjo beveik 4 kartus. Skaičiuojama, kad iki 2025 m. jų skaičius turėtų išaugti iki 50 tūkst., o iki 2030 m. – iki 240 tūkst.
Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai kurti ir plėtoti iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos numatoma skirti apie 16 mln. eurų, 2022–2026 m. planuojamos apie 61,5 mln. eurų investicijos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF). Be to, siekiant kuo spartesnės įkrovimo stotelių plėtros, taip pat bus galima pasinaudoti ir kuriamo darnaus judumo fondo teikiamais finansiniais produktais – paskolomis ar garantijomis.
