Už sėkmingą vertimą – sklandų ir tikslų Mišelio Fuko (Michelio Foucault) knygos „Tiesa ir teisinės formos“ vertimą, už išmintį ir filosofijos išmanymą Dominyko Urbo apdovanojimas skirta Tadui Zaronskiui.
Apie vertėją
Tadas Zaronskis gimė 1992 m. Kaune. 2011 m. baigė Ukmergės gimnaziją, 2015 m. Vilniaus universitete įgijo filosofijos bakalauro laipsnį (diplomas cum laude).
Vienerius metus pagal Erasmus mainų programą mokėsi Paryžiaus Nantero universitete. 2015 m. laimėjo Ecole Normale Supérieure de Paris rengiamą tarptautinės atrankos konkursą, gavo trejų metų trukmės stipendiją studijoms Prancūzijoje.
2018 m. įgijo filosofijos magistro laipsnį (Ecole Normale Supérieure de Paris ir École des hautes études en sciences sociales), 2020 m. įgijo ENS de Paris filosofijos krypties diplomą, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. yra filosofijos krypties doktorantas Puatjė universitete (Université de Poitiers) Prancūzijoje, 2021-2022 mokslo metais – doktorantas, kuriam priskirtas dėstymo krūvis (DCACE).
Apie autorių ir knygą
M. Fuko (1926–1984) – vienas iš įtakingiausių dvidešimto amžiaus intelektualų, visame pasaulyje gerai žinomas prancūzų filosofas ir istorikas.
Į lietuvių kalbą jau išversti ir išleisti jo veikalai „Disciplinuoti ir bausti“, „Diskurso tvarka“, „Seksualumo istorija“.
Knygoje „Tiesa ir teisinės formos“, kurią 2020 m. lietuviškai išleido „Vaga“, pateikiamos penkios Rio de Žaneire 1973 m. skaitytos itin reikšmingos M. Fuko paskaitos.
Jos padės perprasti filosofinį rašytojo palikimą ir idėjas. Šioje knygoje apmąstomi iš įvairių socialinių reiškinių kylantys ir nuolat besiformuojantys pažinimo būdai bei žinių sferos.
Autorius manė, kad pažinimo formos ar būdai nėra iš anksto apibrėžti bei nekintantys. M. Fuko analizuoja Vakarų šalių teisinę praktiką.
Autoriaus manymu, ta praktika yra viena iš priežasčių, kodėl visuomenėje atsiranda įvairios subjektyvumo ir pažinimo rūšys bei ryšiai.
Knygos „Tiesa ir teisinės formos“ pirmoje dalyje M. Fuko aptaria savo tyrimo problematiką bei būdus. Autoriaus metodologijai įtaką padarė filosofo Frydricho Nyčės (Friedrich Nietzsche) mąstymas.
Pasako jo, pažinimas kyla ne iš žmogiškosios prigimties, o yra sukurtas ir susiformavęs istoriškai. Antroje knygos dalyje M. Fuko kalba apie dviejų teisinių praktikų – tyrimo ir išbandymo – priešpriešą viduramžių visuomenėje.
Toliau autorius analizuoja tokių pažinimo sferų, kaip sociologija ir psichiatrija, atsiradimą.
Pagrindinė autoriaus mintis: nėra tiesos pačios savaime ir anapus laiko. Tiesa kuriasi ne tik moksluose, bet ir teisinėse praktikose, žmonių konfliktuose ir galių susidūrimuose.
Analizuodamas šiuos reiškinius, Fuko atskleidžia intriguojančią tiesos sampratos kismo Vakaruose istoriją, kurią sudaro pasakojimai apie Oidipą, archajinius išmėginimus, viduramžių apklausas ir naujųjų laikų pastangas vis labiau kontroliuoti, disciplinuoti individą.
Apie apdovanojimą
Dominyko Urbo apdovanojimas, 2008 m. įsteigta Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos, skiriama grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už debiutą: per pastaruosius trejus metus publikuotą profesionalų, menišką pirmą arba antrą vertimą į lietuvių kalbą.
Šis apdovanojimas teikiamas balandžio 28 d., minint žymaus vertėjo, redaktoriaus ir kalbininko Dominyko Urbo gimimo metines.
