Seimas apsvarstė ir grąžino Vyriausybei tobulinti 2022 m. valstybės biudžeto projektą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas keturioms prioritetinėms kryptims: Lietuvos saugumui, investicijoms į strategines valstybės kryptis ir švietimą, gyventojų pajamų didinimui ir skurdo rizikos mažinimui.
Pristatydamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadas komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas kitų metų biudžetą apibendrintai pavadino atlyginimų ir pensijų biudžetu: „Papildomai šiame biudžete yra numatyti 500 mln. atlyginimams, 500 mln. – pensijoms.
Tai didintų gydytojams vidutiniškai atlyginimą į rankas 90 eurų, statutiniams pareigūnams – 105 eurais, mokytojams – 100 eurų, valstybės tarnautojams – 36 eurais. Papildomai didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas ir neapmokestinamasis pajamų dydis taip, kad mažiausias pajamas gaunančių žmonių į rankas pajamos didėtų 65 eurais.
Didinamos pensijos ir tai palies 600 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jiems bazinė pensija vidutiniškai didės 50 eurų. Taip pat yra įvedama vienišo asmens išmoka ir tai reiškia, kad 200 tūkst. asmenų dar gaus papildomai 32 eurus.“
Svarstymo Seimo komitetuose metu pagrindinis svarstyti šį klausimą Biudžeto ir finansų komitetas sulaukė 103 Seimo narių pasiūlymų už 423,7 mln. eurų, Seimo komitetai pateikė pasiūlymų už 250 mln. eurų (bendra papildomų suma yra 674 mln. eurų).
„Nė vienas Seimo narys nepasiūlė didinti valstybės biudžeto pajamų, o tik didinti išlaidas. Dominuojantis šaltinis didinti išlaidas buvo valstybės skola ir, gerbiamieji kolegos, aš noriu paprašyti jūsų, kad šiandien užduotumėte patys sau klausimą: ar jūs priimtumėte sprendimą skolintis pinigus buto remontui, žinodami, kad skolą jums reikės perleisti savo vaikams ir jūsų vaikai šią skolą turės grąžinti.
Tai lygiai tokia pati padėtis šiandien yra ir su valstybės finansais ir, atsižvelgiant į tai, ir buvo vertinami Seimo narių pasiūlymai“, – sakė M. Majauskas, prisipažinęs, kad jo iniciatyva Biudžeto ir finansų komitetas atmetė visus Seimo narių pasiūlymus.
Apsvarstęs parlamentinių komitetų pasiūlymus Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei tikslinti biudžetą, numatant papildomas išlaidas Lietuvos mokslo tarybai mokslo konkursiniam finansavimui; aukštojo meistriškumo sporto finansavimui; padidinant asignavimus Krašto apsaugos ministerijai (juos skiriant Šaulių sąjungai); padidinant asignavimus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai.
Biudžeto ir finansų komitetas taip pat siūlo numatyti didesnį finansavimą Kultūros ministerijai bibliotekų fondams formuoti, Sveikatos apsaugos ministerijai didinti asignavimus priklausomybių ligų gydymui ir žalos mažinimo priemonėms finansuoti.
M. Majauskas atkreipė Seimo narių dėmesį, kad dėl keleto papildomų siūlymų, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pastabas, Biudžeto ir finansų komitetas savo išvadoje Vyriausybei pasiūlė siekti, kad, tikslinant 2022 metų biudžeto projektą, valdžios sektoriaus deficitas nedidėtų.
2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 11,095 mlrd. eurų be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Iš pastarųjų šaltinių numatoma gauti apie 2,765 mlrd. eurų pajamų.
Projekte planuojami šie didžiausi pajamų surinkimo šaltiniai:
pridėtinės vertės mokestis – per 4,908 mlrd. eurų;
gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 2,341 mlrd. eurų;
pelno mokestis – beveik 1,247 mlrd. eurų;
akcizai – per 1,687 mlrd. eurų.
2022 metų valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys beveik 13,160 mlrd. eurų (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų – jos sudarys apie 3,322 mlrd. eurų) (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatoma, kad išlaidos viršys pajamas 2,587 mlrd. eurų).
Daugiausiai lėšų numatomi skirti:
socialinei apsaugai ir užimtumui – per 4,451 mlrd. eurų;
švietimui, mokslui ir sportui – daugiau nei 2,107 mlrd. eurų;
valstybės saugumui ir gynybai – per 1,255 mlrd. eurų;
sveikatai – apie 1,199 mlrd. eurų;
žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei – per 1,192 mlrd. eurų.
2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Apsvarsčius biudžeto projektą, jis grąžintas Vyriausybei tobulinti. Antrasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 9 d.
