Balandžio 20 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas surengė uždarą posėdį dėl paramos Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams.
Po posėdžio Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė pažymėjo, kad „tūkstančiai Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų gyvena Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje. Putino karo prieš taikią Ukrainą kontekste mes ypač atidžiai stebime ir analizuojame mūsų piliečių ir tautiečių padėtį Rusijoje ir Baltarusijoje. Lietuviai, kur jie begyventų, yra globalios Lietuvos dalis, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Turime užtikrinti, kad reikalui esant mūsų piliečiai sulauktų operatyvios mūsų valstybės institucijų pagalbos.“
Posėdžio metu tarp kitų buvo aptarti lituanistinio švietimo ir tautinės kultūros išlaikymo Rusijoje ir Baltarusijoje aspektai, mūsų tautiečių grįžimo į Lietuvą klausimai.
„Reiškiame protestą prieš Rusijos ir Baltarusijos valdžių veiksmus, labai suvaržančius Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, gyvenančių tose šalyse, galimybes puoselėti savo gimtąją kalbą ir kultūrą. Todėl turime rasti būdų ir priemonių, padėsiančių išsaugoti tai, ką Lietuva etniniuose kraštuose švietimo ir kultūros srityse sukūrė per atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės trisdešimtmetį,“ – pabrėžė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
„Turime ir toliau dėti visas pastangas, kad Rusijoje gyvenantiems mūsų tautiečiams būtų sudaromos galimybės puoselėti švietimą lietuvių kalba, plėtoti kultūrą, užtikrinti socialinius poreikius, ypač tremtiniams ir jų palikuoniams. Turime galvoti, kaip rūpintis tremtinių kapais ir atminimo vietomis,“ – akcentavo posėdyje dalyvavęs konsultacijoms į Lietuvą iškviestas Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Eitvydas Bajarūnas.
Komiteto posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas, taip pat Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.
JAV lietuvių bendruomenės atstovas J. Bružas padėkojo Seimo Užsienio reikalų komiteto nariams ir Vyriausybės institucijų atstovams už konstruktyvią ir naudingą diskusiją bei sprendimus, „kurie padės lietuviams Baltarusijoje ir Rusijoje toliau puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, o norintiems grįžti į Lietuvą – šiandieninėmis aplinkybėmis tai padaryti kiek įmanoma sklandžiau“.
Seimo rūmų senojoje dalyje… 🙂
Nebeprisimenu, katras išsikviečia kažką į kabinetą ir užsidaro slaptam pokalbiui. Mostelėjęs atėjusiam, kad atsisėstų, pabarškina pieštuku į elektros lizdą ir sako: Kapitan, četyre čaja….
Kaip sakė Gorbis VL – per kiek minučių jam praneša apie tai, apie ką kalbėta Seime? Berods, vėliausiai po 15 min.
Kodėl neapatriami kitokie dalykai/ Ar gali rusų mokyklų mokytojai mokyti ukrainiečius. Juk rusų kalbos mokytojų asociacija po 1991 m. sausio 13 siuntė padėkos žodžius Nevzorovui ir kvietė Gorbačiovą įvesti nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Ar kur dingo šitie mokytojai? Jie ir toliau plauna smegenis Lietuvos rusų vaikams. Kodėl negalima susieti rusų mokyklų egzistavimo Lietuvoje su lietuviškų mokyklų veikimu Rusijoje. Ko mokoma rusų vaikai per Rusijos istorijos pamokas Lietuvoje? Kodėl 600 mokinių Vilniaus rajone iki šiol negali mokytis lietuviškai? Kas trukdo įšsteigti lietuviškas mokyklas ir t. t.