Tai frazės, lydinčios ugdymo turinio pertvarką Lietuvos mokykloje. Šį sąrašą galėtume tęsti – tobulinimam, keičiam…
Švietimo strategai labiausiai vengia „reformos“ termino, kadangi jis jau įkyrėjęs, o ir galima pasiklysti tarp Lietuvoje skelbiamų ir vykdomų reformų.
Nors viešajame diskurse bet kokia švietimo kaita įvardijama kaip „reforma“, nuo jų gausos jau pavargo Lietuvos pedagogai.
Geriausiai bendrąsias programas pažymi jų pasirodymo ir diegimo metai. Mokytojai, ugdymo turinio rengėjai gerai žino, kokios buvo 1997-ųjų, 2008-ųjų, reikia manyti, žinos ir 2023-iųjų ugdymo programų naujoves.
Ugdymo ar mokymo(si) turinys: apsispręskime
Pirmiausia dėl esminės sąvokos – ugdymo / mokymo(si) turinys. Jau nuo praeito amžiaus 90-ųjų metų buvome įpratę sovietmečiu vartotą sąvoką „mokymo turinys“ keisti į ugdymo turinį.
Neaiškumo įneša ir Lietuvoje nukaltos dvi (sugebam net jas supriešinti) ugdymo paradigmos – mokymo ir mokymosi. Gerai anglakalbiams, jie turi skirtingus žodžius teaching ir learning, o ką daryti lietuviams?
Kad nerašytume dviejų žodžių, gelbsti sangrąžine dalelytė -si. Vyresnės kartos pedagogai prisimena, kaip buvo „privaloma“ rašyti mokymas-auklėjimas (o kaip kitaip – mokymas be auklėjimo?).
Pagal Bendrųjų programų atnaujinimo gaires (2019) (1 pav.) reikėtų suprasti, kad ugdymo turinys vartojamas strateginiame (švietimo politikos) lygmenyje, o mokymosi – dalykų lygmenyje.
Niekas nesikeičia ir gairių papildyme (Lietuvos…, 2021). Kur įvyksta šis terminologinis pokytis, taip ir neaišku, o sumaišties – nemažai.
Apie ją yra rašę ir mūsų edukologai (Bruzgelevičienė, 2008; Duoblienė, 2011, 2018; Kuolys, 1996; Nagrockaitė, 2015). Užmirštame, kad ugdymo turinys turi ir vertikalią konstravimo bei kaitos ašį (2 pav.)
Visuose šiuose lygmenyse yra ir kuriamas, ir keičiamas ugdymo turinys. Dažniausiai pamirštamas mokytojo ir mokinio lygmuo.
Galvojama, kad Vilniuje sukurtas ugdymo turinys toliau nesikeičia. Tačiau paskutinį tašką padeda konkretus mokinys ir ne tik ką tik baigęs mokyklą…
Kokios bendrųjų programų atnaujinimo ribos ir gylis
Kita labai pretenzinga ir neaiškaus turinio sąvoka – bendrųjų programų, ugdymo / mokymosi turinio atnaujinimas.
Po ja galima viską paslėpti. Bendrųjų programų atnaujintojai žino: vienur ugdymo turinys atnaujinamas, kitur – keičiamas, trečiu atveju – kuriamas naujai, dar kitur – paliekamas senas.
Turim užsienio ekspertus ir konsultantus, bet juos pamiršome pirmąją darbo dieną. Svetimų sėklų į mūsų dirvą neįbersi. Nors visaip būna…
Vadovaujamės EBPO, ŠMSM strateginiais dokumentais, bet dalykų lygyje įsijungia ir tarptautinės mokslo organizacijos (sąjungos, asociacijos).
Sakykim, Tarptautinė geografų sąjunga jau išleidusi dvi Geografinio švietimo chartijos redakcijas (3 pav.), daug deklaracijų ir manifestų.
Juose esantys tekstai mieliau gula dalykininkams prie širdies, negu bendri, deklaratyvūs švietimo politikos dokumentai. Ką reiškia naujas, atnaujintas dalyko ugdymo turinys?
Tai, žinoma, ne viena kita nauja tema, sąvoka, faktas, atsiradęs programoje, tai naujas dalyko perskaitymas, interpretacija, nauja, šio laikmečio tendencijas atspindinti, dalyko mokymo koncepcija.
Kompetencijų fetišizavimas
Jau praėjo beveik pusė amžiaus, kai daugelis pasaulio šalių perėjo prie kompetencijomis grįsto ugdymo turinio.
Tiesa, kompetencijų ugdymo ištakos siekia šimtmečio senumo Džono Diujio (John Dewey) idėjas.
Kryptingas, su kiekybiniais ugdymo tikslais, – kompetencijomis grįsto ugdymo pirmtakas, – buvo rezultatais grįstas švietimas (W. T. Ralph, B. S. Bloom). Mums gerai žinoma ir plačiai švietime paplitusi Bloomo taksanomija.
Šiandien turime savotišką šizofreniją: kalbame apie kompetencijų ugdymą, o turime omeny ir praktikoje vadovaujamės rezultatais, dalyku grįstu turiniu.
Galų gale, koks bendrųjų programų atnaujinimas, jeigu jau 2008-ųjų metu ugdymo turinys rėmėsi kompetencijomis.
Tuo metu dar turėjome šalia bendrųjų kompetencijų ir dalykines kompetencijas. Šiandien pastarųjų nebeliko.
Nebeliko (bent oficialiame diskurse) ir raštingumo kategorijos, kuria remiasi daugelis pasaulio šalių, kurdamos ugdymo turinį.
Šiuo metu jau kiekviena mokslo / profesinė sritis turi savo turiniu grįstą ugdymą ir atitinkamą raštingumą.
Sakykime, nūdien aktualus klimato, ekologinis, darnios plėtros visuomenės raštingumas. Tačiau jis netoleruojamas ugdymo turinyje.
Žinoma, galėtume pakeisti dalykinėmis kompetencijomis, bet siauros dalykinės kompetencijos yra labiau skirtos specialistams. O štai raštingumas – bendrojo ugdymo sritis. Taigi, patys painiojamės sąvokose ir painiojame kitus.
Kad ir kaip ten bebūtų, programų rengėjai ir atnaujintojai sukurs bendrąsias programas kaip ir reikalauja jų sumanytojai, švietimo strategai („taip kaip reikia“ – ir profesionaliai!), bet ar bus jomis patenkinti mokytojai…
Literatūra
1. Bruzgelevičienė, R.. (2008). Lietuvos švietimo kūrimas. Monografija. Vilnius: Sapnų sala.
2. Kuolys, D. (1996). Ugdymo turinio kaita ir mokykla. Pranešimas, skaitytas III tarptautinėje konferencijoje „Švietimo reforma ir mokytojų rengimas“. Dialogas, 1996, 43, 1.
3. Duoblienė, L. (2018). Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti: Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
4. Duoblienė, L. (2011). Ideologizuotos švietimo kaitos teritorijos. Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
5. International Charter on Geographical Education. (2016). Beijing: IGU Commission on geographical education.
6. https://www.geoedu.lt/wp-content/uploads/2020/06/2016-Charter-Fulltext-Lithuanian-pdf.pdf
7. Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2021 gegužės 28 d. įsakymas “Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-1317 “Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo” pakeitimo. Projektas. (2021). [Žiūrėta 2021 gegužės 31 d.]. Prieiga internete:
8. https://www.smm.lt/uploads/documents/2021-05-28%20Gairi%C5%B3%20keitimo%20projektas.pdf
9. Nagrockaitė, Š. (2015). Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos turinio samprata: diskurso analizė. Daktaro darbo tezės. Vilniaus universitetas.
Mokslo Lietuva, 2022, nr. 6.
2022 m. kovo 29 d.
Autorius yra edukologijos mokslų daktaras
O kodėl nevartojama ,,auklėjimas” sąvoka ? Antra,- tie visokie bendrosios programos atnaujinimai,keitimai,tobulinimai skirti visų pirma tam,kad atsisakyti,deja, tautiškumo,valstybinio mąstymo,patriotiškumo globalizmo ,,vertybių” sklaidos naudai.
Tai kas vyksta Lietuvos mokyklose – proto genocidas. Vaikai verčiami paklusniais valdžiai robotais. Vaikas kemšamas niekam nereikalingomis žiniomis. Mokymo programa yra Dievas. Ją reikia vykdyti. Mokytojai paversti dresuotojais. Jokios laisvės. Vaikams nuolat kalama į galvą – tu esi nevykėlis, niekam tikęs – neatlinki programos. Jokio asmenybės ugdymo, jokio kūrybiškumo ugdymo. Mąstymas, kūryba sunaikinti. Tik info kimšimas, kimšimas, kimšimas….