Kovo 16 – balandžio 14 d. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda, skirta karaimų metams „Lietuvos karaimų praeitis ir nūdiena Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose“.

Ji parengta bendradarbiaujant su Lietuvos karaimų bendruomene.

Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka gali pagrįstai didžiuotis sukauptais karaimikos rinkiniais. Daugiausia rankraštinė medžiaga sukaupta trijuose fonduose: Serajos Šapšalo (1873–1961) fondas F143 (1617 saugojimo vienetų), Lietuvos karaimų bendruomenės archyvas F301 (525 vienetai) bei Simono Firkovičiaus (1897–1982) karaimiškų rankraščių rinkinys F305 (270 vienetų).

Parodoje atskleidžiama dalis saugomo fondo apie karaimų istoriją ir kultūrą, religiją. Eksponuojamos penkios Bibliotekoje saugomos LDK valdovų privilegijos Trakų karaimams, patvirtinančios bei pratęsiančios pirmtakų duotas teises:

1) Vilniuje pasirašyta 1579 m. gegužės 15 d. Lenkijos ir LDK valdovo Stepono Batoro privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų miestiečiams ir karaimams (rašte užrašytas ir visas Žygimanto Augusto 1570 m. liepos 22 d. privilegijos tekstas);

Lenkijos ir LDK valdovo Stepono Batoro privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų miestiečiams ir karaimams. Rašte užrašytas ir visas Žygimanto Augusto 1570 07 22 privilegijos tekstas. Vilnius, 1579 m. gegužės 15 d. Pergamentas. Kanceliarinė slavų k. | LMAVB nuotr.

2) Varšuvoje pasirašyta 1611 m. lapkričio 2 d. Lenkijos ir LDK valdovo Žygimanto Vazos privilegija; 3) Varšuvoje 1654 m. liepos 27 d. pasirašyta Lenkijos ir LDK valdovo Jono Kazimiero Vazos privilegija; 4) Gardine 1679 m. kovo 3 d. pasirašyta Lenkijos ir LDK valdovo Jono Sobieskio privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų karaimams; 5) Varšuvoje 1701 m. birželio 20 d. pasirašyta Lenkijos ir LDK valdovo Augusto II privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų karaimams.

Karaimų gyvenimo Lietuvoje atspindžius liudija parodoje eksponuojami dokumentai: 1576 metų raštas dėl mokyklos įsteigimo karaimams Trakuose; įvairios žinios iš Biržų dvaro ir pilies teismo dokumentų; statistinių duomenų suteikia senieji karaimų gyventojų sąrašai: 1686 metų Biržų, 1799 metų Trakų, 1869 metų Naujamiesčio ir kiti. Autentiškus dokumentus papildo studijos ir tyrimai.

Bibliotekos fonduose išlikusi ikonografinė medžiaga – gausu pavienių ir grupinių asmenų nuotraukų, liudijančių svarbius bendruomenės įvykius.

Lenkijos ir LDK valdovo Augusto II privilegija, patvirtinanti jo pirmtakų duotas privilegijas Trakų karaimams. Varšuva, 1701 m. birželio 20 d. Pergamentas. Lenkų k. | LMAVB nuotr.

Eksponuojama seniausia fiksuota karaimų nuotrauka – Trakų karaimai kenesos fone 1864 metais. Taip pat išlikę Trakų bei Vilniaus kenesų vaizdų, iš kurių minėtini ne tik nuotraukos ar atvirukai, bet ir karaimų dailininkės Lidijos [Karakaš]-Šole piešiniai: Trakų karaimų kenesa apie1930–1932 metus ir Vilniaus karaimų kenesa apie 1920–1939 metus.

Rengėjai dėkoja dr. Giedrei Milerytei-Japertienei už parodos ekspozicijai paskolintas Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos rinkinių skyriuje saugomas išskirtines lėles karaimų drabužiais, kurias 1937 metais kuriamam Karaimų muziejui padarė ir padovanojo Ana Kobecka.