Lietuvos literatūros ir meno archyvas pristatė virtualią parodą „Seniausi dokumentai Lietuvos literatūros ir meno archyvo fonduose“. Parodoje pristatomi XV–XIX a. dokumentai – rankraščiai, fotografijos, natos, spaudiniai – saugomi literatų, dailininkų, teatralų, muzikų fonduose, dokumentų kolekcijose.
Vienas parodos eksponatų – seniausias žinomas atvirukas su Vilniaus vaizdu Salut de Vilna – yra įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Tarp parodos eksponatų išvysite ir Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijų, raštų, aktų, liudijimų, reskriptų, laiškų, religinių paveikslėlių, nuotraukų ir kt.[AB1] Seniausias Lietuvos literatūros ir meno archyvo saugomas dokumentas – privilegija Trakų karaimams –siekia XV a.
Parodoje pristatoma 1844 m. Vilniuje išleista reta giesmių knyga Kantyczkos žemaytyszkos, rasta rašytojo J. Mačiulio fonde, Lauryno Ivinskio rengto 1860 m. lietuviško periodinio leidinio Kalendorius (Metskaitlius ūkiškas) fragmentai aptikti kompozitoriaus St. Šimkaus archyve, A. Skriabino 7 preliudai fortepijonui su autoriaus dedikacija E. Mlynarskiui (1897 m.), S. Moniuškos Mazurkos iš operos Jawnuta (Jaunutė) partitūra su Moniuškos vardo sekcijos dovanojimo įrašu (1899 m.) – kompozitoriaus, dirigento, smuikininko E. Mlynarskio fonde, 1877 m., 1888 m. Druskininkų mineralinių vandenų orkestro koncertų afišos – Renginių dokumentų kolekcijoje.
Parodą praturtina XIX amžiaus portretinių nuotraukų kolekcija. Joje rasite dailininkų Sledzinskių šeimos narių nuotraukas, Kondratovičių giminės nuotraukų albumų, dailininko St. Varašiaus, dainininkės B. Grincevičiūtės, Karnavičių šeimos narių, kompozitoriaus, pedagogo, dirigento K. Galkausko, kompozitoriaus, pedagogo I. Prielgausko, rašytojos A. Kazanavičienės portretus.
Dokumentai rusėnų, lenkų, rusų, lotynų, prancūzų, vokiečių, lietuvių kalbomis.
Su paroda susipažinti galima virtualių parodų portale.
